baudžiamasis kodeksas

Seimui antradienį bus pristatyti Baudžiamojo kodekso (BK) pakeitimai, kuriais Teisingumo ministerija tęsia baudžiamosios politikos pertvarką. Pataisomis siekiama subalansuoti bausmių sistemą šalyje, taip pat griežtinti atsakomybę už pavojingiausius nusikaltimus.

Vyriausybė šią savaitę pritarė Baudžiamojo kodekso (BK) ir kitų įstatymų pakeitimų paketui, kuriuo Teisingumo ministerija (TM) tęsia baudžiamosios politikos pertvarką. Šiais pakeitimais, kurie keliaus į Seimą, siūloma subalansuoti bausmių sistemą, taip pat griežtinti atsakomybę už pavojingiausius nusikaltimus.

Seimo nariai socialdemokratai Julius Sabatauskas ir Algirdas Sysas siūlo Baudžiamajame kodekse (BK) numatyti atsakomybę už manipuliavimą aukšto meistriškumo sporto varžybų rezultatais. Pasak iniciatorių, priėmus jų įregistruotas pataisas, būtų panaikinta teisinė kolizija tarp Sporto įstatymo ir BK. Galiojančiame BK numatyta atsakomybė už manipuliavimą profesionaliose sporto varžybose, tuo tarpu Sporto įstatyme yra apibrėžiamas manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybų rezultatais.

Šarūno Narbuto, per pandemiją padėjusio nupirkti reagentų kovido testams, iš to užsidirbusio ir užtampyto po teismus, istorija – dar vienas pavyzdys iš daugelio, kaip bylas Lietuvoje prokurorai skambiai pradeda, bet viskas baigiasi išteisinimu. Daugybę bylų teismuose laimi ir politikai, ir buvę įstaigų vadovai, ir eiliniai piliečiai. Dalis jų piktinasi sugriautais jų bei jų šeimų gyvenimais, dalis iš valstybės paskui prisiteisia dešimtis tūkstančių eurų.

Slovakijos vyriausybė ketvirtadienį gavo daugumą balsų už prieštaringai vertinamą baudžiamojo kodekso reformą per opozicijos boikotuotą balsavimą. Dėl šios reformos valdžia sulaukė aštrios kritikos, ypač iš Europos Sąjungos. Pokyčiai, dėl kurių kilo antivyriausybinių protestų banga, apima bausmių už korupciją ir ekonominius nusikaltimus sušvelninimą 5,4 mln. gyventojų turinčioje ES ir NATO šalyje.

Marijampolėje rastas, kaip įtariama, nužudytas vyras. Kaip pranešė Policijos departamentas, pirmadienio pavakare, apie 16.21 val., J. Kriščiūno gatvėje, namuose, rastas mirusio 65 metų vyro kūnas su sužalojimais. Dėl nužudymo pradėtas ikiteisminis tyrimas.  Tas, kas nužudė kitą žmogų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų.

Nors Lietuva remia Ukrainą, tačiau to paties negalima pasakyti apie visiškai visus Lietuvos piliečius. Tai neseniai patyrė Vilniaus rajone gyvenantis 73-ejų metų Andrijus. Vyras prieš trejus metus iš Ukrainos persikėlė į Lietuvą, prie namų pasikabino dovanų gautą Ukrainos vėliavą, tačiau vieną rugsėjo rytą rado tik nuplėštą gabalą – kažkas iš gyvenančių netoliese tiek jautė nepasitenkinimą, kad įvykdė šį nusikaltimą.

Politikai siekia užkirsti visus kelius už seksualinius nusikaltimus teistiems asmenims dirbti su vaikais. Bausmės gresia ir darbdaviams, jei paaiškėtų, kad jie, nepatikrinę seksualinių nusikaltėlių registre, priimtų į darbą teistą asmenį. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė antradienį Seimui pateikė su kolegomis parengtas pataisas, kuriomis siūloma griežčiau riboti seksualinių nusikaltėlių galimybes dirbti su vaikais, griežtinti darbdavių atsakomybę.

Prokuratūra baigė beveik šešis mėnesius trukusį ikiteisminį tyrimą dėl Kristijono Bartoševičiaus galimų seksualinių nusikaltimų prieš 4 nepilnamečius. Dabar pedofilijos byla keliauja į Panevėžio teismą. Bartoševičiui už nepilnamečių seksualinę prievartą gresia iki 15 metų kalėjimo.

Seime pritarus platesnei šeimos sudėčiai nusikalstamų veikų kontekste, pataisos dėl kontrabandos vertės „perkainavimo“ grįžta į Teisės ir teisėtvarkos komitetą (TTK). Seimas antradienį pradėjo balsuoti dėl Baudžiamojo kodekso (BK) pataisų, kuriomis beveik keturis kartus didinama kontrabandos vertė, už kurią būtų taikoma griežčiausia bausmė.

Dalis konservatorių nori griežtinti bausmes už mišių ir pamaldų paniekinimą ir už tai į kalėjimą siųsti dviems metams. Projekto iniciatoriai beda pirštu į rezonansinius atvejus, kai šalies pramogų pasaulio atstovai mišias ir bažnyčias išnaudojo reklamos tikslams. Kiti politikai kraipo galva ir svarsto, ar toks pakeitimas nepriartins mūsų prie Putino Rusijos. Grupelė Seimo narių iš Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos registravo Baudžiamojo kodekso pataisas.

Laisvės partijai nepavyko įtikinti Seimo kolegų pritarti kanapių dekriminalizavimui. Baudžiamojo kodekso pataisoms nepakako balsų. Šiai idėjai ne itin pritaria ir dalis teisėsaugos institucijų, sakydami, kad argumentas apie jauno žmogaus gyvenimo sugriovimą yra neteisingas, mat daugeliu atveju atsakomybės šie jau ir taip išvengia. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas ir Seimo narys Vytautas Mitalas.

Seimas žengė dar pusę žingsnio į priekį svarstant mažo kiekio kanapių turėjimo be tikslo platinti dekriminalizavimą Lietuvoje. Po svarstymo pritarė Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, pagal kurias mažo kiekio kanapių turėjimas savo reikmėms būtų baudžiamas įspėjimu arba bauda. Vis dėlto, lydinčiajam teisės aktui – Baudžiamojo kodekso pakeitimui – nepritarta, ir jis bus dar kartą svarstomas vėliau, rašoma pranešime spaudai. Žingsnį Seimas žengė, bet pratrūko pūliniais.

Socialiniame tinkle „Facebook“ garsaus Vilniaus teisėjo paskelbtas įrašas apie namuose laikomų vaistų keliamą teisinį pavojų sulaukė daugybės internautų reakcijų. Vilniaus apygardos teismo teisėjas Audrius Cininas viešoje erdvėje užsiminė, kad dėl tam tikrų vaistų turėjimo ar jų perdavimo kitam asmeniui gali grėsti realus laisvės atėmimas. Tam tikrais atvejais – net iki 8 metų.

Liepos pradžioje Lietuvą sukrėtė 15-metės nužudymas Šiauliuose. Naujausiais duomenimis, teisėsauga šios bylos tyrimą perkvalifikavo į itin žiaurų nužudymą. Aiškėja, kad įtariamiesiems gali grėsti ir įkalinimas iki gyvos galvos.  Tai naujienų portalui tv3.lt pirmadienį patvirtino Generalinės prokuratūros (GP) atstovė Rasa Gelžinytė. „Šiuo metu jau yra atliktos psichiatrinės ekspertizės, o pats tyrimas eina į pabaigą. Įtarimai pareikšti tiems patiems keturiems asmenims.

Aiškus sutikimas, išreikštas žodžiu arba išoriškai pastebimu, nedviprasmišku elgesiu. Taip parlamentarė, laisvietė Morgana Danielė aiškina, kaip turės būti elgiamasi prieš meilės sueitį pagal jos įregistruotą Baudžiamojo kodekso pataisą. Priešingu atveju, moteris arba vyras po sekso galės kreiptis į teisėsaugą ir apkaltinti partnerį seksualiniu smurtu, o jam už tai grės baudžiamoji atsakomybė.

Konstitucinis Teismas (KT) vertins Baudžiamojo kodekso nuostatą, kuri leidžia iš turtinius nusikaltimus padariusių asmenų konfiskuoti pajamomis nepagrįstą turtą. KT pirmadienį pranešė, jog priėmė nagrinėti individualų konstitucinį skundą dėl Baudžiamojo kodekso nuostatų, susijusių su išplėstiniu turto konfiskavimu, atitikties pagrindiniam šalies įstatymui. Pasak pranešimo, į KT kreipėsi už kyšininkavimą teistas asmuo, kuriam teismo nuosprendžiu buvo pritaikytas išplėstinis turto konfiskavimas.

Lietuvos teisėsaugininkai tik po visuomenėje kilusio triukšmo pradėjo tyrimą dėl Algirdo Paleckio organizacijos, vizito Maskvoje metu aiškinusios apie Lietuvoje neva siaučiančius fašistus, įkūrimo teisėtumo.

Baudžiamojo kodekso (BK) griežtumu Lietuva neigiamai išsiskiria iš kitų Europos Sąjungos (ES) šalių, sako Vyriausybės teikiamas baudžiamojo įstatymo pataisas Seime antradienį pristačiusi teisingumo ministrė Evelina Dobrovolska.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos pateiktam konsoliduotam Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) ir jį lydinčių Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) bei Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimų įstatymų projektų paketui, kuris apima Vidaus reikalų, Susisiekimo, Krašto apsaugos ministerijų ir kitų institucijų pateiktas iniciatyvas, siekiant tobulinti teisinį reguliavimą transporto priemonių eismo srityje.

Teisingumo ministerija (TM) siūlo peržiūrėti Baudžiamąjį kodeksą: iki 500 eurų būtų didinama žalos riba, nuo kurios atsiranda baudžiamoji atsakomybė už turtinius nusikaltimus, kai kurios veikos dekriminalizuojamos. Ministerija nurodo, kad pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvos baudžiamoji politika buvo griežtinama, kriminalizuojant daug sąlyginai nedidelio pavojingumo veikų, ir tai neproporcingai apkrauna ikiteisminio tyrimo įstaigas, teismų sistemą, perpildo laisvės atėmimo vietų įstaigas.

Seimas priėmė Baudžiamojo kodekso pataisą, leisiančią bausti persekiotojus, kurie baugina savo aukas, nors ir nebūtinai imasi fizinio smurto. Ši pataisa labai aktuali santuoką ar santykius su smurtaujančiu partneriu nutraukusioms moterims, nes smurtautojai retai susitaiko su mintimi, kad yra palikti, todėl ima persekioti: be perstojo skambinėja ir tiesiogiai ar netiesiogiai grasina, seka buvusią partnerę, netikėtai pasirodo prie namų, darbo ar vaikų mokymo įstaigos, siuntinėja įvairias žinutes.

Dekriminalizavusi narkotinių medžiagų turėjimą savo reikmėms Lietuva pasiųs žinutę narkotikų vartotojams, platintojams bei gamintojams, kad valstybė į šią problemą žvelgia paprasčiau ir laisviau. Tokia politika tik paskatins narkotikų vartojimą, mano generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas.

Antradienį Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovai įregistravo Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnių pakeitimus, kuriais siekia rasti alternatyvas Laisvės partijos narės Morganos Danielės iniciatyvai dėl nedidelio kiekio narkotinių medžiagų dekriminalizavimo. Aurelijus Veryga sako, kad LVŽS pateiktu projektu būtų siūloma padėti žmonės, kurie turi problemų, bet ne normalizuoti narkotikų vartojimą.

Seime svarstoma Laisvės partijos idėja dekriminalizuoti nedidelio kiekio narkotikų ar psichotropinių medžiagų  turėjimą be tikslo platinti turėtų būti susijusi ne tik su kanapėmis, bet ir su kitomis narkotinėmis medžiagomis, taip Seime prakalbo parlamentarai ir teigė, kad problema yra daug platesnė. Kaip teigia ekspertai, kovoti su narkotikų problema reikia patraukiant žmogų ne į baudžiamąją atsakomybę, bet skiriant numatytas administracines baudas ir galimybę suteikti gydymą.

Teismui perduota byla dėl pernai Kaune įvykdyto moters nužudymo. Kaip penktadienį pranešė Kauno apygardos prokuratūra, baigtoje ir teismui perduotoje byloje kaltinimai pareikšti 53-ejų kauniečiui. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, praėjusių metų balandį kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, užpuolė ir žiauriai sumušė jam pažįstamą kaunietę. Nukentėjusioji nuo patirtų sunkių sužalojimų mirė įvykio vietoje.

Nerimstant šurmuliui dėl pastarosios savaitės įvykių, kada Lietuvoje buvo rasta ne viena nelegali šunų daugykla, susirūpinę piliečiai siūlo dėmesį atkreipti ne tik į dabar vykstančią situaciją, bet ir įsigilinti į bausmių svarbą. Esą įrodyti, kad su gyvūnu buvo elgiamasi žiauriai, jis kankintas, marintas badu, jei tai vizualiai nesimato, yra kur kas sudėtingiau, nei gali atrodyti. Daug įvairių asmenų viešojoje erdvėje kalba apie atsakomybės už tokius veiksmus griežtinimą.

Seimo nario Petro Gražulio pusėn pažiro kaltinimai išžaginimu. Policija ir Vilniaus apygardos prokuratūra dėl šio įvykio atlieka ikiteisminį tyrimą pagal Baudžiamojo kodekso 149 straipsnį 1 dalį dėl išžaginimo. Šiuo metu prokurorai ir pareigūnai aiškinasi šio įvykio aplinkybes. Kovo 25 dieną policijai pareiškimą parašė 35 metų moteris, kuri tikino, kad ją kovo 15 dieną, apie 23 val. Vosyliukų kaime, Nendrių gatvėje apsvaigino ir išžagino du vyrai.

Seimas antradienį pritarė sugriežtinti laisvės atėmimo bausmes asmenims, kurie, sąmoningai pažeidę saviizoliaciją, išplatino susirgimą. 70 Seimo nariai balsavo už, 1 susilaikė. Balsavimas dėl šių pataisų Seime buvo atidėtas du kartus.  Asmenims, kurie yra medikų informuoti apie užkrečiamą ligą ir nesilaiko karantino sąlygų, grės bauda, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki vienerių metų. Dabar už tai laisvės atėmimo bausmė nenumatyta.

Teisingumo ministerija ketvirtadienį pasiūlė dekriminalizuoti mažiau pavojingus ekonominius, finansinius ir turtinius nusikaltimus, paliekant už juos tik administracinę atsakomybę. Pagal parengtus projektus, taip pat būtų panaikinama galimybė skirti įkalinimą už nusikaltimus, kuriais sukelta nedidelė žala.

Seimas pritarė Baudžiamojo kodekso ir kitų įstatymų pataisoms, leisiančioms peržiūrėti nuteistiesiems paskirtą įkalinimo iki gyvos galvos bausmę. Tokį prašymą nuteistieji galės pateikti atlikę 20 metų laisvės atėmimo bausmę. Lietuvoje yra ne vienas nuteistasis iki gyvos galvos, pavyzdžiui, Henrikas Daktaras, kuris nuteistas už smurtinius nusikaltimus, bei Alma Bružaitė (anksčiau Jonaitienė), kuri iki gyvos galvos nuteista už dviejų vaikų nužudymą.

Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius Seimui antradienį pateikė Probacijos įstatymo pakeitimo paketą, kuriuo siūloma sudaryti sąlygas dažniau taikyti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes (viešuosius darbus, laisvės apribojimą, bausmės vykdymo atidėjimą) ir lygtinį paleidimą. Taip pat norima įtvirtinti nuteistųjų socialinę reabilitaciją gerinančias priemones. 89 Seimo nariai balsavo už įstatymo pataisas, 0 – prieš, 6 susilaikė. Tam, kad įstatymas įsigaliotų, Seimas balsuos dar du kartus.

Nuo metų pradžios, kai įsigaliojo Baudžiamojo kodekso pataisos nedidelio narkotikų kiekio turėtojams, pradėta per 160 ikiteisminių tyrimų. Didžiausia bausmė, laukianti marichuanos rūkorių ir kitų narkotinių medžiagų vartotojų – įkalinimas iki 2 metų. Tokia pat bausmė taikoma prievartautojams. Vakar Seimas atmetė pataisas, kuriomis siūlyta bausmes švelninti.

Namų areštas Darbo partijos įkūrėjui europarlamentarui Viktorui Uspaskichui beveik prieš dešimtmetį netrukdė dalyvauti Seimo rinkimuose, o Darbo partija, nuolat keldama jo kandidatūrą rinkimuose, padėjo slėptis nuo baudžiamoji persekiojimo, konstatavo Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT). V.Uspaskichas teismui skundėsi negalėjęs lygiomis sąlygomis su kitais dalyvauti rinkimuose, nes jam tuomet buvo skirtas namų areštas kaip įtariamajam Darbo partijos „juodosios buhalterijos“ byloje.

Seimas ketvirtadienį spręs, kaip elgtis dėl prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuotų Baudžiamojo kodekso pataisų, kurios numatytų atsakomybę už neviešų teismo posėdžių medžiagos paskelbimą. Šalies vadovė praėjusią savaitę grąžino Seimui pataisas, kurios už uždarame teismo posėdyje nagrinėjamos ar išnagrinėtos bylos medžiagos atskleidimą ar viešą paskelbimą numatytų viešuosius darbus arba baudą, arba laisvės apribojimą, arba areštą.

Seimas palaikys prezidentės Dalios Grybauskaitės siūlymą, kad parlamente priimtos baudžiamąją atsakomybę už neviešų teismo posėdžių medžiagos paskelbimą numatančios pataisos būtų laikomos nepriimtomis, sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius. „Aš kiek žinau, palaikys veto“, - BNS telefonu iš Oslo sakė premjeras A.Butkevičius, paklaustas, ar Seimas turėtų palaikyti šalies vadovės veto.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė žiniasklaidos laisvės klausimais pasveikino prezidentės Dalios Grybauskaitės sprendimą vetuoti pataisas dėl baudžiamosios atsakomybės už neviešų teismo posėdžių medžiagos paskelbimą. „Tai labai teigiamas žingsnis ir aš džiaugiuosi galėdama jį pasveikinti, ypač per Pasaulinę žiniasklaidos laisvės dieną, kuri šiemet skirta teisei gauti informaciją“, - antradienio vakarą paskelbtame pranešime spaudai teigė Dunja Mijatovič.

Lietuvos žurnalistų bendruomenė prašo prezidentės Dalios Grybauskaitės vetuoti Seime priimtas pataisas, numatančias baudžiamąją atsakomybę už neviešų teismo posėdžių medžiagos atskleidimą ir viešą paskelbimą.

Seime verda diskusijos dėl siūlymo dalį nusikaltėlių atleisti nuo bausmės, jei jie įsipareigotų gydytis nuo alkoholizmo, narkomanijos. Idėjos autorė Seimo narė Larisa Dmitrijeva įsitikinusi, jog nusikaltimą padariusį žmogų kiekvieną kartą nebūtina kišti į kalėjimą – jam reikia duoti šansą pasitaisyti, pasirenkant gydymą. Tuo metu iniciatyvos oponentai tikina, jog įteisinus tokią tvarką, ne vienas nusikaltėlis pasinaudotų galimybe tiesiog išsisukti nuo atsakomybės.

Seimui atmetus prezidentės pasiūlytą Baudžiamojo kodekso pataisą, draudžiančią reorganizuoti arba likviduoti juridinius asmenis, kuriems pradėtas ikiteisminis tyrimas, „darbietė“ Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė teigia, kad negalima dėl vienetinių atvejų griauti visos sistemos. „Seimas turėjo argumentų ir aš pati balsuodama susilaikiau. Pagrindinis mano argumentas – negalime dėl vienetinių atvejų griauti visos sistemos, – trečiadienį Žinių radijui Seimo sprendimą komentavo L.Graužinienė.

Panašu, kad pražūtingų avarijų išgąsdintų politikų užmojis girtus vairuotojus sodinti į kalėjimą gali virsti visišku fiasko. Aiškėja, jog įstatymuose paliktos landos, kuriomis pasinaudoję neblaivūs už vairo policijai įkliuvę kelių gaideliai galės ne tik išvengti baudžiamosios atsakomybės, bet ir iš viso likti nenubausti.

Seimas ketvirtadienį ketina imtis teisės aktų pataisų, kuriomis siūloma didinti baudas vairuotojams, viršijusiems leistiną greitį daugiau negu 30 km/h, asmenims, kurie vairavo išgėrę. Tarp siūlymų – žmonių pražudymo avarijų metu prilyginimas nužudymui.

Trys parlamentarės, siekdamos apsaugoti moteris nuo smurto, siūlo naikinti už vertimąsi prostitucija, tačiau paties „verslo“ legalizuoti Seimo narės teigia nenorinčios. Teisės ekspertai pastebi, jog panaikinus baudas už vertimąsi prostitucija, susidarytų situacija, kuomet už nelegalios „paslaugų“ pirkimą būtų baudžiama, o už vertimąsi jomis atsakomybė išnyksta.

Tokią bausmę siūlo numatyti parlamentarės, socialdemokratės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė už savanoriškus santykius tarp artimų giminaičių. B. Vėsaitė ir O. Leiputė siūlo papildyti Baudžiamąjį kodeksą (BK), numatant, kad savanoriški lytiškai santykiavę asmenys, siejami artimais kraujo ryšiais (tėvai su vaikais, seneliai su vaikaičiais, broliai su seserimis), baudžiami laisvės atėmimu iki 2 metų. Už šią veiką asmuo neatsakytų tuo atveju, jei prieš jį buvo panaudota seksualinė prievarta.

Tokią bausmę atsukinėti transporto priemonės ridos duomenis pamėgusiems sukčiams siūlo numatyti parlamentaras Kęstutis Masiulis. Šiam siūlymui pritaria ir Seimo nario kolegos, ir automobilių specialistai, tačiau įspėjama, jog keblumų gali kilti, siekiant nustatyti transporto priemonių odometro duomenis klastojančius asmenis.

Penktadienį (2015-08-28) Kauno apylinkės teismas paskelbė nuosprendį baudžiamojoje byloje, kurioje Liudas Mikalauskas buvo traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal LR BK 281 str. 1 d. už pažeistą Kelių eismo taisyklių 28 punkto reikalavimą tuo, kad sankryžoje sukdamas į kairę pusę nesustojo ir nepraleido pėsčiųjų perėja ėjusios pėsčiosios. Įvertinęs byloje surinktą medžiagą teismas pripažino Liudą Mikalauską kaltu pagal LR BK 281 str.

Trečiadienio pavakarę buvo užfiksuoti du programišių išpuoliai. Buvo įsilaužta į Lietuvos kariuomenės Jungtinio štabo svetainę ir bandyta įsilaužti į tv3.lt portalą. Kovai prieš programišių įsilaužimus paruošti nauji ginklai – Seimui priėmus baudžiamojo kodekso pataisas, griežtinama baudžiamoji atsakomybė už elektroninius nusikaltimus. „Efektyvi kova su nusikaltimais elektroninėje erdvėje šiandien ypač aktuali.

Nuo sausio įsigaliojus Kibernetinio saugumo įstatymui, kuriame liko nuostata, kad policija, įtardama nusikaltimą kibernetinėje erdvėje, turės teisę be teismo sankcijos vartotojui dviem paroms išjungti interneto ryšį, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Nusikaltimų elektroninėje erdvėje tyrimų valdybos viršininkas Donatas Mažeika Žinių radijui teigė, kad gyventojams dėl šio dalyko nereikėtų baimintis.

Vyriausybė pritarė Teisingumo ministerijos parengtoms Baudžiamojo kodekso (BK) pataisoms, kuriomis siūloma sugriežtinti atsakomybę už kai kuriuos nusikaltimus elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui. „Šios pataisos leis efektyviau kovoti su nusikaltimais elektroninėje erdvėje. Tai ypač aktualu šiandien, kai programišių įsilaužimai į informacinius tinklus tampa vis dažnesni“, – ministerijos pranešime cituojamas teisingumo ministras Juozas Bernatonis.