Į Maskvą neteisėtas Baltarusijos prezidentas šiandien ir vėl atvyko konsultacijoms, kurios su Vladimiru Putinu pastaruoju metu jau tapo nuolatinėmis. Abu lyderiai tikrai turi apie ką pasikalbėti. Santykiams su Vakarais nuolat blogėjant, ne tik aptarti kaip spartinti šalių karinę ir ekonominę integraciją, bet, žinoma, ir kaip išlaikyti tautos palaikymo neturinčio Lukašenkos valdžią Baltarusijoje.
Demonstruodamas palaikymą savo ištikimam partneriui susitikimo išvakrėse V. Putinas pareiškė, kad Vakarai neva kėsinosi Lukašenką nužudyti ir pagrasino neperžengti tik Kremliui žinomų raudonųjų linijų.
„Dabar šie bandymai pavirto kažkuo dar pavojingesniu. Pavyzdžiui, bandymu suorganizuoti perversmą Baltarusijoje ir bandymu nužudyti šios šalies prezidentą“, – sako prezidentas Vladimiras Putinas.
Lietuvos prezidentūra sako, kad vis glaudesnis Rusijos ir Baltarusijos karinis bendradarbiavimas saugumo iššūkius kelia visam regionui.
„Situacija Baltarusijoje, na, iš tikrųjų, keičiasi į blogąją pusę ir dabartinis režimas, valdantis Baltarusiją, nusisuko į visišką izoliaciją ir mes jau anksčiau esame fiksavę, matę tokį glaudų ir karinį, ir ekonominį Rusijos ir Baltarusijos suartėjimą“, – pasakoja prezidento patarėjas Darius Kuliešius.
Susitikimas tarp Putino ir Lukašenkos vyksta Rusijos aneksuotame Kryme vykstant milžiniškoms Rusijos karinėms pratyboms. Jose dalyvauja 10 000 Rusijos karių ir daugiau nei 40 karo laivų, aviacija ir kita karinė technika.
Rusijos karinės galios demonstraciją asmeniškai prižiūri pats Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu. Pratybų metu jis netikėtai pareiškė, kad nuo rytojaus, Rusija planuoja atitraukti Kryme ir prie Ukrainos sienos sutelktus daugiau nei 10 000 karių ir ne vieną savaitę telktą karinę techniką, sukėlusią nerimą ne tik Kijeve, bet ir kitose Europos sostinėse.
Ir nors Rusija, regis bando parodyti, kad švelnina savo ginklų žvanginimo politiką, diplomatiniai santykiai su NATO šalimis tik prastėja.
Čekija pareiškė dar labiau mažinanti Rusijos diplomatų skaičių šalyje, paaiškėjus kad Rusijos slaptosios tarnybos 2014 metais prisidėjo prie sprogdinimo Čekijoje esančiame ginklų sandėlyje ir taip pražudė du žmones.
Dar savaitės pradžioje Prahą iš šalies išiuntė 18 šnipinėjimų kaltinamų rusų diplomatų, tad įpykęs Kremlius atsakė, šalį palikti liepdamas 20 čekų diplomatų. Dabar jau ne juokais įpykusi Praha pareikalavo juos sugražinti ir tam šiandien net paskelbė ultimatumą.
Visgi Rusija jį ignoravo, todėl Praha pareiškė, kad šalyje leis būti tik tiek rusų diplomatų, kiek šios šalies darbuotojų liko Maskvoje. O tai reiškia, kad lagaminus į Rusija dar šiąnakt gali tekti susidėti iki 60 rusų diplomatinio korpuso darbuotojų.
Paramą ir solidarumą su Čekija šiandien išreiškė ir NATO. Lietuvos Prezidentūra sako besitarianti su sąjungininkėmis ir galimybės solidarumo vardan išsiųsti Rusijos diplomatus iš šalies neatmeta. Aljanso nares solidarumą su Čekija parodyti ne tik žodžiais, bet ir darbais ragina ir Užsienių reikalų ministras Gabrielius Lansbergis.
Anot jo, NATO turėtų reaguoti vieningai kaip ir po rusų šnipų išpuolio Jungtinėje Karalystėje, kai šalys vieningai išsiuntė rusų ambasadų darbuotojus. Čekija patvirtino, kad ginklų sandėlį šalyje susprogdino tie patys rusų šnipai, kurie Solbsberyje „Novičioku“ apnuodijo Sergėjų Skripalį ir jo dukrą — Anatolijus Čepiga ir Aleksandras Miškinas.
„Čekijoje buvo įvykdytas teroristinis aktas ir Čekijos vyriausybė šiandien patvirtino, kad už to terorizmo akto stovi Rusijos federacija, valstybė. Ir atsakas, na, bent jau turint precedentą, turi būti analogiškas”, – teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Šią savaitę Čekija taip pat nusprendė iš konkurso dėl naujo branduolinės elektrinės bloko išmesti rusų atominės energetikos milžinę „Rosatom“.
