Galingais šūviais Baltarusijoje prasidėjo pratybos „Sąjungos ryžtas“. Maskva ir Minskas neatskleidžia, kiek karių jose dalyvauja, tačiau Vašingtonas skelbia, kad V. Putinas jų atsiuntė apie 30 rusų tūkstančių. Rusų kariai prisijungė prie kone visos į pratybas įtrauktos Baltarusijos kariuomenės.
„Karių skaičius, Vakarų žvalgybos duomenimis, yra pakankamai didelis. Vadinasi, tai yra papildomas geopolitinis galvos skausmas – ne tik Baltijos šalims, Lenkijai, bet ir Ukrainai, kuri jaučia, kad gali būti apsupta iš kelių pusių“, – sako politologas Linas Kojala.
Pratyboms Rusija į Baltarusiją permetė ne tik savo karius, bet ir modernią ginkluotę – naikintuvus SU-35, raketų kompleksus „Iskander“, o Bresto regione dislokavo priešlėktuvinės gynybos sistemas S-400, kurios, įveikusios beveik 10 tūkstančių kilometrų, atkeliavo net iš Tolimųjų Rytų. Anot politologo Lino Kojalos, toks Rusijos žvanginimas ginklais įtampos regione tikrai nemažina.
„Jis traktuotinas ne tik kaip eiliniai, kariniai manevrai, ne tik kaip eilinė karinių pratybų fazė, bet ir kaip galimos karinės eskalacijos, kuri būtų pirmiausia nukreipta prieš Ukrainą, papildomas dėmuo“, – teigia L. Kojala.
Rusijos gynybos ministerija sako, kad per manevrus, truksiančius iki vasario 20-osios, kariai treniruosis nuslopinti ir atremti išorinę agresiją. Kijevas manevrus smerkia ir sako, kad tokiu būdu Rusija daro „psichologinį spaudimą“ Ukrainai. Kritikos V. Putinui dėl pratybų negali ir Baltieji rūmai.
„Tai labiau eskalavimo nei įtampos mažinimo veiksmai“, – kalbėjo Baltųjų rūmų atstovė Jen Psaki.
O Briuselyje britų premjerą Borisą Johnsoną priėmęs NATO generalinis sekretorius sako, kad Europos saugumą temdo juodi debesys.
„Privalome būti pasiruošę blogiausiam, nors ir esame įsipareigoję uoliai siekti politinio sprendimo“, – komentavo NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Gintis ruošiasi ir Ukraina, įvairiuose šalies regionuose pradėjusi atsakomąsias pratybas. Kariai šturmavo priešų neva užimtą strateginį objektą. Visgi ukrainiečių pareigūnai dalijasi ribota informacija apie šiuos manevrus, anot karybos ekspertų, nenorėdami didinti įtampos.
„Vadai visuose Ukrainos poligonuose vadovaujasi NATO šalių procedūromis ir sąjungininkių suteiktomis žiniomis. Tikslas – pagerinti gynybos manevrus“, – sakė Ukrainos kariuomenės atstovas Serhiy Nayev.
Savo ruožtu britų premjeras Borisas Johnsonas demonstruoja paramą Lenkijai. Ir tai daro ne tik žodžiais, bet ir darbais. Jam susitinkant su Lenkijos prezidentu, Varšuvos oro uoste kaip tik išsilaipina dalis iš 350-ies į Lenkiją papildomai atsiųstų britų karių. Be to, B. Johnsonas patvirtino, kad dar 1000-is britų karių yra pasirengę bet kada vykti į Europą, jei Rusija imtųsi agresijos.
„Manau, kad artimiausios kelios dienos yra pavojingiausia akimirka šioje didžiausioje saugumo krizėje, kurioje Europa atsidūrė per pastaruosius kelis dešimtmečius“, – teigė Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas.
Beje, Maskvoje vykęs britų užsienio reikalų sekretorės Lizos Truss susitikimas su Sergejumi Lavrovu nebuvo itin sėkmingas. Rusijos diplomatijos vadovas po derybų pareiškė esąs nusivylęs, nes esą Vakarai neatsižvelgia į Maskvai rūpinčius ir viešai išsakytus saugumo reikalavimus.
„Aš, tiesą sakant, nusivylęs, kad mums išeina šiek tiek nebylio pokalbis su kurčiuoju. Lyg ir klausomės, bet negirdime“, – sako užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Visgi S. Lavrovas per šį susitikimą tvirtino, kad Rusija neplanuoja veržtis į Ukrainą. Tačiau anot L. Truss, žodžių nepakanka. Kad sumažėtų įtampa, Rusija nuo pasienio su Ukraina turi atitraukti šimtatūkstantines savo pajėgas.
