„Atidžiai stebime Rusijos dislokavimą Baltarusijoje, kuris yra didžiausias nuo Šaltojo karo pabaigos“, – žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas per bendrą spaudos konferenciją su Jungtinės Karalystės ministru pirmininku Borisu Johnsonu.
„Tai pavojingas momentas Europos saugumui. Rusijos pajėgų apimtis didėja. Laiko įspėjimui apie galimą puolimą lieka vis mažiau“, – pridūrė J. Stoltenbergas.
Tiek NATO vadovas, tiek britų premjeras perspėjo Maskvą, kad Aljansas dislokuoja daugiau pajėgų savo rytinėse valstybėse narėse, tokiose kaip Lenkija ir Rumunija, ir kad Rusijos elgesys jų neatgrasys.
„Dėl atsinaujinusios Rusijos agresijos NATO buvimas bus didesnis, o ne mažesnis“, – pabrėžė J. Stoltenbergas, dėkodamas B. Johnsonui už sprendimą pasiųsti daugiau karių į Lenkiją.
Abu vadovai teigė, kad NATO yra pasirengusi derėtis su Rusija dėl deeskalacijos ir ginkluotės kontrolės, bet įspėjo, kad Aljansas nesileis į kompromisus dėl savo atvirų durų politikos.
Plataus užmojo Rusijos reikalavimai dėl saugumo garantijų apima draudimą jos kaimynei Ukrainai įstoti į NATO.
„Kai griuvo Berlyno siena, Europos žmonės aiškiai pasakė norintys, kad jų laisvė ir saugumas būtų neatsiejamai susiję.“ – pažymėjo B. Johnsonas.
„Turime priešintis, turime nepritarti bet kokiam grįžimui į laikus, kai tautų likimus jiems virš galvų spręsdavo saujelė galingų valstybių“, – pridūrė jis.
J. Stoltenbergas pranešė ketvirtadienį parašęs laišką rusų užsienio reikalų ministrui Sergejui Lavrovui, ragindamas Maskvą atnaujinti dialogą atgaivintu NATO ir Rusijos tarybos formatu.
Nuo Rusijos pajėgų telkimo pradžios keli Vakarų lyderiai mėgino užmegzti ryšį su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Pastaruoju metu tokias pastangas dėjo Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas) ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas).
Tačiau Kremlius dislokuoja vis daugiau karių ir didina jų kovinę parengtį, taip pat rengia pratybas Baltarusijoje ir Juodojoje jūroje. Tuo metu NATO tebestiprina savo rytinį flangą.
„Matome, kad prie Ukrainos sienų telkiamos didžiulės taktinių batalionų grupės – 70 ar daugiau“, – atkreipė dėmesį B. Džonsonas.
„Sakyčiau, kad artimiausios kelios dienos yra pavojingiausia akimirka šioje didžiausioje saugumo krizėje, su kuria Europa susidūrė per pastaruosius kelis dešimtmečius“, – pabrėžė JK premjeras.
Anksčiau, prieš susitikimą su britų užsienio reikalų sekretore Liz Truss (Liz Trus), S. Lavrovas įspėjo, kad Vakarų grasinimai nesumažins įtampos dėl Ukrainos.
„Ideologiniai metodai, ultimatumai, grasinimai – tai kelias į niekur“, – sakė S. Lavrovas ir pridūrė, kad Maskvos ir Londono ryšiai yra pasiekę „žemiausią tašką pastaraisiais metais“.
