Tiesa, tie, kas nepatingi ir turi galimybių kreiptis į teismus, neretai juos laimi ir lieka mūsų šalyje.
TV3 žinios dar pavasarį pranešė, kad Lietuvoje 57 metus pragyvenusį armėną su rusišku pasu mūsų institucijos nori išprašyti iš šalies. Už tai, kad jis Migracijos departamento anketoje nurodė, jog Krymas priklauso Rusijai. Ir to pakako, kad jis būtų pripažintas, kaip keliantis grėsmę nacionaliniam saugumui.
„Man buvo nemalonu girdėti, kad aš keliu grėsmę. Man 87 metai, na, kokį pavojų aš keliu valstybei, čia pragyvenęs 57 metus“, – dar balandį sakė Rusijos pilietybę turintis armėnas Arnoldas Karakujumšiantsas.
Dabar kritikos susidariusiai situacijai negaili Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas – esą per 57 metus gyvenimo Lietuvoje A. Karakujumšiantsas bent jau galėjo išmokti lietuvių kalbą.
„50 metų gyvent Lietuvoje ir nemokėti lietuviškai. Na vien jau šitas faktas man truputėlį kelia klausimą. Ir dar Kaune. Ir dar Kaune nemokėti lietuviškai. Tai aš nežinau, ką jau tokiam žmogui galima pasakyti. Nu bet tokia emocija mano“, – teigė L. Kasčiūnas.
Armėnas su rusišku pasu tada kreipėsi į teismą ir laimėjo – teismas nurodė, kad Krymo priskyrimas Rusijai dar neįrodo, jog žmogus kelia grėsmę Lietuvai. Dabar Migracijos departamentas praneša, kad nuo gruodžio, per 9 mėnesius daugiau nei 1100 rusų ir baltarusių, esančių Lietuvoje, pripažino kaip keliančius grėsmę šalies saugumui.
„Vis dar pas mus atvyksta tiek Baltarusijos, tiek Rusijos piliečių, kurie deklaruoja, kad palaiko režimą ir pritaria karui Ukrainoje. Tai išties stebina, nes vis dar kiekvieną mėnesį priimame sprendimų neišduoti leidimų gyventi, ar vizų, būtent dėl šių ir aišku dėl kitų priežasčių“, – sako Migracijos departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė.
Tos kitos priežastys – ryšiai su rusų ir baltarusių saugumo tarnybomis. Tokie žmonės, atsidūrę Lietuvoje, gali rinkti informaciją ir perduoti ją į savo šalis, vykdyti kitas užduotis. Vis tik E. Gudzinskaitė sako, kad iš šalies neišvaro tų, kurie tiesiog parašo, kad Krymas yra Rusijos.
„Mes atliekame išsamias apklausas ir tų apklausų metu plačiau kalbamės tiek apie žmogaus praeitį, tiek apie jo požiūrį į vykstančius įvykius ir tada nustatome, arba nenustatome, kad žmogus yra kitokios nuomonės, negu mes“, – teigia E. Gudzinskaitė.
Kitaip tariant – mūsų šalyje prorusiški svetimšaliai nėra pageidaujami.
„Nu tai čia 5 kolona, kitaip tariant, kuri vėlgi, grėsmės atveju stotų ne į mūsų pusę, ne mūsų valstybės gynyboje, o į priešiškos valstybės pusę ir išdavinėtų savo kaimynus, pranešinėtų informaciją“, – sako L. Kasčiūnas.
„Jeigu tu čia nori gyventi, apsistoti, dirbti, auginti vaikus ir čia integruotis, tu turi sutikti su taisyklėmis, su tvarkomis, su požiūriu, vertybėmis, kurios čia egzistuoja ir tu tą turi priimti“, – teigia A. Mazuronis.
Bet kai kurie rusai ar baltarusiai, sulaukę reikalavimo išvykti iš Lietuvos, kreipiasi į teismą, skųsdami migracijos departamento ir VSD sprendimus. Jau išnagrinėta apie 140 bylų. Maždaug 30 procentų visų atvejų teismai nusprendža, kad žmonės iš Lietuvos varomi be reikalo.
„Teismai vertina įvairiapusiškai tą situaciją, ne tik per grėsmės prizmę, kartais jie pasižiūri ir nusprendžia, kad asmens sukurti socialiniai ryšiai Lietuvoje yra svarbiau tos keliamos grėsmės“, – paaiškina E. Gudzinskaitė.
Migracijos departamentas prašo visų gyventojų pastebėjus, kad Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai internete, ar gatvėje kalba nederamai, pranešti.
„Jeigu piliečiai, matydami, kad tokie dalykai vyksta, reikia, kad jie praneštų. Ar Migracijos departamentui, ar VSD, kad būtų galima patikrinti, ar tie veiksmai nepriartėja prie tų veiksmų, kurie yra draudžiami pagal mūsų Baudžiamąjį kodeksą“, – ragina E. Gudzinskaitė.
Lietuvoje šiuo metu gyvena 58 tūkstančiai baltarusių ir 16 tūkstančių rusų. O iš viso mūsų šalyje dabar yra beveik 200 tūkstančių užsieniečių. Palyginimui, tai yra daugiau nei gyventojų Klaipėdos mieste.
Daugiau apie tai – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
