migracijos departamentas

Vis dažniau Vilniuje ar kituose Lietuvos miestuose, išsikvietus pavežėją, sulaukiame lietuviškai nekalbančio imigranto, kuris neranda kelio arba veža aplinkiniais keliais. Maža to, ne visi vairuotojai turi leidimą gyventi šalyje arba neturi vairuotojo pažymėjimo. Policijos atstovas pasakoja, kad neretai sulaukia pranešimų dėl netinkamo pavežėjų elgesio, tačiau kartais iškvietimai būna tikrai keisti.

Gyventojai, turintys nuo 2022 m. rugsėjo iki 2023 m. pabaigos išduotas asmens tapatybės korteles su elektroninio parašo sertifikatu – vadinamuoju lustu – jas turės pasikeisti, praneša Migracijos departamentas. Kaip pažymi įstaigos vadovė Evelina Gudzinskaitė, iki šių metų pabaigos tai bus galima padaryti nemokamai. „Tiems, kurie korteles turėjo su elektroninio parašo lustu, jei jie kreipsis iki šių metų pabaigos, tos kortelės bus pakeistos nemokamai ir 10 eurų mokėti nereikės.

Nuo 2022 m. rugsėjo 2 dienos iki 2023 metų gruodžio 31 dienos išduotos asmens tapatybės kortelės, kurios buvo naudojamos kaip elektroninės atpažinties ar elektroninio parašo priemonės, gyventojams bus keičiamos nemokamai.

Buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas iš Lietuvos bus išsiųstas pasibaigus teismui, tačiau terminas nėra aiškus.  „Rusijos pilietis Valerijus Ivanovas šiuo metu yra teisiamas baudžiamojoje byloje, kurioje jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Buvęs prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderis Valerijus Ivanovas praleido terminą apskųsti Migracijos departamento sprendimą išsiųsti jį iš Lietuvos, o jį praleidęs atnaujinti apskundimo termino neprašė, todėl teisme jo išsiuntimo klausimas nebus keliamas. Asmuo bus išsiųstas iš Lietuvos.

Lietuvos piliečiams, panorusiems asmens tapatybės kortelę užsisakyti ir gauti per vieną darbo dieną, nebereikės iš anksto rezervuoti vizitų Migracijos departamento klientų aptarnavimo padaliniuose. Tokie asmenys nuo balandžio 3 dienos visuose skyriuose bus aptarnaujami gyva eile. Asmens tapatybės kortelę, jei ji užsakyta, pavyzdžiui, pirmadienį iki 12 valandos, kitą darbo dieną bus galima atsiimti bet kuriame Migracijos departamento klientų aptarnavimo padalinyje jo darbo metu.

Lietuvos piliečiams išduodamų asmens dokumentų daugėja ketvirtus metus iš eilės, o bendras pernai išduotų pasų bei asmens tapatybės kortelių skaičius yra didžiausias nuo pat 2013-ųjų, rodo Migracijos departamento turima statistika. Kaip penktadienį pranešė departamentas, pernai Lietuvos piliečiams iš viso išduota per 750,7 tūkst. asmens dokumentų – beveik 391,8 tūkst. pasų ir apie 359 tūkst. asmens tapatybės kortelės. Daugiau asmens dokumentų buvo išduota tik 2013-aisiais – 854 tūkstančiai.

Lietuvą internete iškeikusiam baltarusiui Migracijos departamentas panaikino leidimą gyventi Lietuvoje. Tiesa, tai padaryta išsiaiškinus, kad vyras dirbo pas vieną darbdavį, nors savo darbo vietą buvo deklaravęs pas kitą. Dėl Baltarusijos piliečio pasisakymų ir grėsmių nacionaliniam saugumui vis dar vyksta diskusijos. Penktadienį buvo priimtas sprendimas panaikinti leidimą Lietuvoje gyventi Baltarusijos piliečiui Maksui, kuris „Youtube“ kanale viešai iškeikė Lietuvą ir lietuvius.

Pernai Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkst. ribą – šiandien šalyje gyvena virš 227 tūkst. užsieniečių. Taip pat auga dirbti atvykstančių užsieniečių skaičius – 114 tūkst. tokių asmenų. Siekdama suvaldyti grėsmes nacionaliniam saugumui ir užkardyti piktnaudžiavimą migracijos procedūromis, Vidaus reikalų ministerija (VRM) siūlo griežtinti reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms.

Migracijos departamentas skelbia, kad kovo 4-osios duomenimis, laikinosios apsaugos pagrindu išduodamus leidimus laikinai gyventi mūsų šalyje iš viso turi 41 422 Ukrainos karo pabėgėliai ir lyginant su praėjusių metų duomenimis, skaičius beveik nepakito. Migracijos departamento duomenimis, palyginus šių metų rodiklius su praėjusių metų statistine informacija, darytina išvada, jog Ukrainos karo pabėgėlių skaičius mūsų šalyje nusistovėjo.

Migracijos departamentas įspėja dėl užsieniečius vienijančiose socialinių tinklų grupėse platinamos dezinformacijos apie iš departamento gaunamus skambučius dėl jiems neva gresiančios deportacijos. Departamentas įspėja, kad šie skambučiai yra melagingi, o įstaigos darbuotojai neskambina Lietuvoje esantiems užsieniečiams ir telefonu nepraneša nei apie neva keliamas grėsmes, nei apie deportaciją.

Migracijos departamentas šiemet planuoja patikrinti daugiau nei 18 tūkst. baltarusių, kurie Lietuvoje apsigyveno dar iki 2022 m. įvestų ribojimų ir patikrinimų. Pasak departamento vadovės Evelinos Gudzinskaitės, šie asmenys turės užpildyti šiuo metu į Lietuvą atvykstantiems baltarusiams išduodamą klausimyną. „Imsimės tikrinti visus Baltarusijos piliečius, kurie gavo leidimus gyventi darbo pagrindu dar iki to laiko, kai nebuvo naudojamas papildomas klausimynas.

Regionų administracinis teismas, išnagrinėjęs pabėgėlių iš Irako skundą, nutarė, kad Migracijos departamentas (MD), laiku neišnagrinėjęs prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, pažeidė jų teises, teigiama teismo pranešime spaudai. Regionų administracinis teismas pripažino, kad MD laiku neįgyvendino pareigos išnagrinėti pareiškėjų prašymą dėl prieglobsčio suteikimo įstatyme nustatytu terminu.

Pernai uždarius paskutinį ukrainiečių registracijos centrą, atvykę karo pabėgėliai nesusiduria su sunkumais registruodamiesi Lietuvoje, sako Migracijos departamentas. Pernai gegužę uždarytas paskutinis šalyje Alytaus ukrainiečių registracijos centras, nuo to laiko pabėgėliai turi registruotis Migracijos departamente.

Dėl keliamos grėsmės valstybės saugumui Baltarusijos piliečiui Aliaksandrui Macijevičiui uždrausta atvykti į Lietuvą. „Gavus informacijos, kad asmuo kelia grėsmę valstybės saugumui, Migracijos departamentas priėmė sprendimą uždrausti šiam užsieniečiui atvykti į šalį“, – penktadienį BNS sakė Migracijos departamento atstovas Rokas Pukinskas.

Naujienų portalas tv3.lt gavo pranešimą, kad į Klaipėdą dirbti atvykę penki vietnamiečiai iš tiesų nedirba, o klaidžioja uostamiesčio gatvėmis. Aiškėja, kad juos turėjusi priimti įmonė jų vis dėlto neįdarbino, todėl šie turės palikti Lietuvą.

Lietuvos politika Baltarusijos piliečių atžvilgiu nepasižymi stabilumu ir nuoseklumu. Baltarusė Ela Parashchanka 2019 metais ištekėjo už Lietuvos piliečio Audroniaus Džiovėno, gavo leidimą gyventi mūsų šalyje, įsidarbino vaikų darželyje, išmoko lietuvių kalbą.

Net sovietmečiu Lietuvoje, o ypač Vilniuje, nebuvo tiek daug kalbama rusiškai, kiek girdima dabar. Ar mums kelia pavojų į šalį plūstantys baltarusiai, dažnai Vilnių laikantys savo istorine sostine? Ar vadinamasis litvinizmas yra grėsmė nacionaliniam saugumui? Ar reikia riboti baltarusių atvykimą į Lietuvą? Apie tai – naujausioje Edmundo Jakilaičio laidoje „Dėmesio centre“. Diskusijoje dalyvauja: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Vilniaus Unive...

Gruodžio pabaigoje nuvilnijo žinia apie aktoriaus Vlado Bagdono sutuoktinę Jeleną Liopo, kuri buvo priversta išvykti iš Lietuvos į gimtąją Baltarusiją, kadangi baigėsi jos laikino leidimo gyventi šalyje galiojimas. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė pirmadienį pateikė naujausią žinią apie šią situaciją ir nurodė, ar moteris galės sugrįžti į Lietuvą.

Patikrinimą atliekantis Migracijos departamentas teigia radęs lietuvių, turinčių giminystės su į Europos Sąjungos (ES) sankcijų sąrašus įtrauktais asmenimis. Departamento vadovė Evelina Gudzinskaitė BNS teigė kol kas negalinti įvardinti, kiek tokių žmonių iš viso Lietuvoje yra. „Tyrimas nebaigtas, tai kiek tiksliai – negaliu pasakyti“, – kalbėjo įstaigos vadovė.

Aktoriaus Vlado Bagdono šeima atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Vyro sutuoktinė, Baltarusijos pilietė Jelena Liopo buvo priversta išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją, kadangi baigėsi jos laikino leidimo gyventi mūsų šalyje galiojimas ir Migracijos departamentas nepriėmė sprendimo dėl leidimo pakeitimo. Kad ir kaip liūdna, sutuoktiniai Kalėdas turėjo sutikti atskirai, nors Naujuosius metus galbūt pasitiks kartu, bet jau Baltarusijoje.

Po patalpose kilusio gaisro Migracijos departamento padalinys Kaune atnaujina darbą, tačiau jis veiks kitoje vietoje – Šv. Gertrūdos g. 4. Čia taip pat yra ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus centro pensijų skyrius. Laikinose patalpose įsikuriantis Migracijos departamento Kauno skyrius dėl erdvės stygiaus kol kas veiks ne visu pajėgumu – iš viso ketinama atidaryti 15 klientų aptarnavimo langelių.

Po patalpose kilusio gaisro Migracijos departamentas veiklą Kaune atnaujins po Kalėdų, tačiau kitose patalpose – Šv. Gertrūdos g. 4. Čia taip pat yra ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus centro pensijų skyrius, penktadienį pranešė departamentas. „Laikinose patalpose įsikuriantis Migracijos departamento Kauno skyrius dėl erdvės stygiaus kol kas veiks ne visu pajėgumu – iš viso ketinama atidaryti 15 klientų aptarnavimo langelių“, – nurodoma pranešime.

Gruodžio 19-osios rytą Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 57 esančiame pastate, kuriame veikia Migracijos departamento Kauno klientų aptarnavimo skyrius, kilo gaisras. Aiškėja, kad per įvykį nukentėjo moteris. „Turime pirminės informacijos apie nukentėjusį asmenį – valytoją valiusią patalpas ryte. Ji pilietiškų migracijos departamentų darbuotojų buvo išvesta į lauką, kiek žinome, darbuotoja turėjo ir kitų sveikatos problemų, kurios paūmėjo dėl dūmų.

Ankstyvą gruodžio 19-osios rytą Kaune, A. Juozapavičiaus pr. 57 esančiame pastate, kuriame veikia Migracijos departamento Kauno klientų aptarnavimo skyrius, kilo gaisras. Dėl to iki 2024 m. sausio 2 d. Departamento Kauno skyriuje nutraukiamas visų klientų aptarnavimas. Gaisras fiksuotas prieš prasidedant darbo valandoms, klientų patalpose nebuvo, Migracijos departamento darbuotojai nenukentėjo.

Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius pirmą kartą šalies istorijoje perkopė 200 tūkstančių ribą. Rugsėjo 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 203 157 asmenys iš įvairių užsienio valstybių, rodo Migracijos departamento turima statistika. Šių metų viduryje, liepą, Lietuvoje buvo kiek daugiau nei 195 tūkstančiai užsieniečių, o metų pradžioje – beveik 190 tūkstančių. „Metų pradžioje stebėjome šiek tiek sulėtėjusią užsienio darbuotojų imigraciją į Lietuvą.

Per pirmuosius metus, kai Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įvestas specialus klausimynas, grėsmės nustatytos daugiau kaip 2 tūkstančių atvejų, trečiadienį pranešė Migracijos departamentas.

Migracijos departamentas artimiausiu metu siūlys atimti iš balerinos Ilzės Liepos Lietuvos pilietybę. „Artimiausiu metu Migracijos departamentas, įvertinęs visą gautą informaciją, parengs ir išsiųs teikimą Vidaus reikalų ministerijai su siūlymu kreiptis į Respublikos Prezidentą dėl pilietybės netekimo“, – teigiama BNS departamento antradienį pateiktame komentare.

Migracijos departamentas panaikino buvusiam prosovietinės organizacijos „Jedinstvo“ lyderiui Valerijui Ivanovui leidimą nuolat gyventi Lietuvoje. „Migracijos departamentas patvirtinta, jog Rusijos piliečiui Valerijui Ivanovui panaikintas jo turėtas leidimas nuolat gyventi Lietuvoje.

Nuo šiol išmaniaisiais įrenginiais skenuojant ir tikrinant Ukrainos karo pabėgėlių turimus skaitmeninius leidimus, bus rodoma ir dokumento savininko nuotrauka. Kaip praneša Migracijos departamtas, tokie leidimai laikinai gyventi Lietuvoje laikinosios apsaugos pagrindu iš Ukrainos dėl karo veiksmų pasitraukusiems asmenims pradėti išdavinėti šių metų pradžioje ir pakeitė iki tol naudotas plastikines korteles.

Kitąmet reikšmingai nepadidinus Migracijos departamento finansavimo, iš jo kitąmet masiškai išeis darbuotojai, teigia profesinės sąjungos atstovas. „Darbuotojai laukia, jeigu nebus (atlyginimų) padidinimo iki vidutinio darbo užmokesčio – nes darbuotojai turi aukštąjį išsilavinimą, moka kalbas, jie gali susirasti darbą kitur – prasidės darbuotojų išėjimas“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė profesinės sąjungos „Solidarumas“ pirmininko pavadu...

Į Lietuvą plūsta tūkstančių Bangladešo ir Pakistano gyventojų prašymai leisti jiems apsigyventi ir dirbti mūsų šalyje. Ten pastarąsias savaites transliuojami reklaminiai klipai, kuriuose kalbama, kad Lietuvoje labai trūksta įvairiausių darbuotojų, o atvykę iš Azijos čia gali uždirbti įspūdingas algas siekiančias ir 7000 eurų. Pastaruoju metu socialinius tinklus užplūdo vaizdo įrašai, kuriuose neįprastai dažnai minima Lietuva.

Pirmą kartą šalies istorijoje Lietuvoje gyvenančių užsieniečių skaičius perkopė 200 tūkstančių ribą, praneša Migracijos departamentas. Skelbiama, kad rugsėjo 1-ąją Lietuvoje iš viso gyveno 203 157 asmenys iš įvairių užsienio valstybių. Šių metų liepą šalyje buvo kiek daugiau nei 195 tūkstančiai užsieniečių, o metų pradžioje – beveik 190 tūkstančių. Gausiausią užsieniečių bendruomenę Lietuvoje ir toliau sudaro ukrainiečiai – iš viso 85 579 asmenys.

Lietuvoje daugiau nei 11 metų gyvenantis ir tolimųjų reisų vairuotoju dirbantis baltarusis Vitalij D. galutinai laimėjo bylą prieš Migracijos departamentą ir Valstybės saugumo departamentą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas neskundžiama nutartimi konstatavo, kad Lietuvos institucijos buvo nepagrįstai nusprendusios, jog baltarusis kelia grėsmę Lietuvos valstybei vien dėl tarnybos Baltarusijos kariuomenėje 1990-2001 metais.

Baltarusijai sustabdžius pasų išdavimą ambasadose ir konsulatuose, į Lietuvą nuo režimo pabėgę baltarusiai galės kreiptis į Migracijos departamentą dėl užsieniečio paso išdavimo. Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė prognozuoja, kad norinčių išsiimti užsieniečio pasą baltarusių skaičius ženkliai išaugs, o tai, pasak jos, dar labiau padidins šiuo metu institucijai tenkantį darbo krūvį. „Tai yra labai svarbi naujiena.

Nuo spalio 1 d. Migracijos departamentas keičia asmenų aptarnavimo tvarką visuose savo teritoriniuose padaliniuose. Naują pasą arba asmens tapatybės kortelę pageidaujantys užsisakyti Lietuvos piliečiai vizitus į klientų aptarnavimo skyrius turės iš anksto rezervuoti internetu arba telefonu, o gyva eile asmenys bus aptarnaujami tik tam tikrais išimtinais atvejais, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Beveik 20 metų Lietuvoje gyvenantis ir čia šeimą sukūręs baltarusis yra vejamas iš Lietuvos. Saugumo departamentui jis prisipažino kadaise tarnavęs Lukašenkos kariuomenėje, todėl jį mūsų saugumo pareigūnai įvardija kaip grėsmę Lietuvai. Pats vyras dievagojasi – su Baltarusija ir Rusija jokių ryšių nepalaiko, o Kaune jau yra vedęs lietuvę, dirba, iš banko gavęs paskolą nusipirko butą. Kaune jau bemaž 20 metų gyvenantis Vitalijus Mazurinas dabar išgyvena neramų laiką.

Migracijos depratamentas patvirtino, kad prieš pabėgdamas į Rusijos Federaciją Algirdas Švanys savo dukrai padarė asmens dokumentus. Dabar tėvui bus nesunku įrodyti vaiko tapatybę, o tai reiškia, kad A. Švanys gali prašyti savo dukrai suteikti Rusijos pilietybę. Tuomet šansų teisėtai susigrąžinti mergaitę beveik nelieka. Migracijos departamentas naujienų portalui tv3.lt patvirtino, kad A. Švanio prašymu jo 9,5 mėnesių dukrai buvo padaryti asmens taaptybės dokumentai.

Migracijos departamentui praėjusią savaitę atsisakius suteikti prieglobstį Baltarusijos aktyvistei Olgai Karač dėl grėsmių nacionaliniam saugumui, ji sako nesustosianti ginti „savo vardo ir reputacijos“. „Esu labai pikta, neatsitrauksiu. Nesustosiu, kol neapginsiu savo vardo ir reputacijos, nes žinau, kad nesu Rusijos ar Baltarusijos KGB agentė“, – žurnalistams antradienį sakė tarptautinės pilietinių iniciatyvų organizacijos „Mūsų namai“ vadovė.

Migracijos departamentui praėjusią savaitę atsisakius suteikti prieglobstį Baltarusijos aktyvistei Olgai Karač, tuo pačiu sprendimu jai išduotas naujas leidimas gyventi Lietuvoje humanitariniais pagrindais. „Man buvo atsisakyta suteikti prieglobstį, bet tuo pačiu sprendimu suteiktas leidimas gyventi Lietuvoje“, – BNS pirmadienį sakė tarptautinio pilietinių iniciatyvų centro „Mūsų namai“ vadovė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį padaugėjo užsienio piliečiams išduotų leidimų laikinai gyventi Lietuvoje, toliau augo ir įstaigos darbuotojams tenkantis krūvis, rodo Migracijos departamento turimi duomenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Šių metų sausį – liepą užsieniečiams iš viso išduoti 86 372 leidimai laikinai gyventi Lietuvoje, iš jų 71 901 leidimas išduotas, kai dėl šio dokumento kreipiamasi pirmą kartą, dar 14 471 toks dokumentas buvo pakeistas.

Migracijos departamento pareigūnams susiduriant su dideliu krūviu ir mažomis algomis, Vidaus reikalų ministerija (VRM) sako didinanti užmokesčio fondą ir žada siūlyti papildomą finansavimą įstaigai kitąmet. Šią savaitę išplatintame profesinės sąjungos „Solidarumas“ pranešime nurodoma, kad nesprendžiant darbuotojų algų didinimo ir jų trūkumo pašalinimo klausimų, rudenį gali prasidėti masinis darbuotojų išėjimas, „kuris paralyžiuotų Migracijos departamento veiklą.

Per 9 mėnesius Lietuva duris į šalį užtrenkė daugiau nei tūkstančiui rusų ir baltarusių. Nuspręsta, kad jie kelia grėsmę mūsų šalies saugumui. Nemaža dalis atvykėlių iš rytų pildydami specialią anketą, paklausti apie Krymą, nurodė, kad jis priklauso Rusijai. Tada jie buvo pripažinti kaip nelojalūs ir keliantys grėsmę Lietuvai. Tiesa, tie, kas nepatingi ir turi galimybių kreiptis į teismus, neretai juos laimi ir lieka mūsų šalyje.

Nuo praėjusių metų pabaigos įvedus specialų klausimyną Rusijos ir Baltarusijos piliečiams keliančiais grėsmę nacionaliniam saugumui buvo pripažinti 1164 baltarusiai ir rusai, penktadienį pranešė Migracijos departamentas. Prievolė užpildyti klausimyną taikoma visiems pilnamečiams Baltarusijos ir Rusijos piliečiams, kai jie teikia prašymus išduoti ar pakeisti teisę gyventi Lietuvoje suteikiantį ar patvirtinantį dokumentą, įforminti naują leidimą laikinai gyventi arba išduoti nacionalinę vizą.

Lygių galimybių kontrolierė Birutė Sabatauskaitė nustatė, kad Migracijos departamento Vilniaus skyriaus administracija diskriminavo gyventojus su negalia. Vežimėliu judanti klientė negalėjo savarankiškai pasinaudoti keltuvu, žmonėms su negalia skirta parkavimo vieta įrengta netinkamai, rašoma pranešime žiniasklaidai. Kaip pranešama, skundą kontrolierei pateikusi pareiškėja teigė, kad ji negalėjo savarankiškai patekti į skyriaus pastatą.

Rusijos oro pajėgų pilotui Dmitrijui Mišovui leista apsigyventi jo paties pasirinktoje vietoje, kol Migracijos departamentas išnagrinės jo prieglobsčio prašymą. „Pirmadienį pavakare Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) gavo Migracijos departamento sprendimą, kuriuo Rusijos piliečiui leidžiama apsigyventi jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jis įleidžiamas į Lietuvą“, – BNS antradienį sakė VSAT atstovas Giedrius Mišutis.

Asmens tapatybės kortelė ar pasas – vieni svarbiausių dalykų kelionėje, be kurio dažniausiai net nepavyksta palikti savo šalies. Tačiau neretai nutinka, kad suplanuotas skrydis jau rytoj, o, pažiūrėjus į pasą, atima kvapą: jo galiojimas – pasibaigęs. Tad ką gyventojams daryti tokiu atveju? Į keblią situaciją pakliuvusi vilnietė Kristina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) pasakoja apie tai, kaip ilgai planuota kelionė vos netapo tikru nusivylimu.

Migracijos departamentas atnaujina Lietuvos piliečio paso išdavimo per 5 darbo dienas paslaugos teikimą. Ja bus galima pradėti naudotis nuo balandžio 11 dienos, rašoma Migracijos depratamento pranešime. Ši paslauga ilgą laiką nebuvo teikiama todėl, kad dėl pasaulinių tiekimo grandinių sutrikimo nebuvo įmanoma užtikrinti pakankamo ir tolygaus pasų blankų pristatymo ir garantuoti, kad paslauga – paso išrašymas – bus suteikta per 5 darbo dienas.

Į Lietuvą grįžta daugiau lietuvių nei išvyksta, padaugėjo emigravusių iš Rusijos bei Ukrainos, penktadienį pranešė Migracijos departamentas. Trečius metus iš eilės Lietuvos piliečių neto tarptautinė migracija yra teigiama – tai reiškia, kad į šalį nuolat gyventi grįžta daugiau Lietuvos piliečių nei išvyksta iš jos.