Knygoje „Ką mes padarėme savo vaikams“ Kauno klinikų gydytojas Rimantas Kėvalas, pasakodamas pacientų istorijas atskleidžia sukrečiantį karantino poveikį patiems jauniausiems. Pirmiausia, labai suprastėjo fizinė vaikų sveikata.
„Nutukimas, mitybos sutrikimai, fizinio aktyvumo, drįsčiau sakyti, išnykimas, įvairūs regėjimo sutrikimai, laikysenos sutrikimai. Puokštė įvairiausių psichomotorinių nusiskundimų“, – aiškina R. Kėvalas.
Vaikus itin neigiamai paveikė karantino metu įvestas nuotolinis mokymas. Lietuvos moksleiviai buvo tarp ilgiausiai pasaulyje – apie 40 savaičių besimokiusių ne klasėse, o namuose prie kompiuterio ekrano.
„Moksleiviams, kurie bręsta, auga ir savęs ieško, geriau tegul būna papildoma priemonė užsitęsusios ligos atveju ar šeimos kelionės atveju leidžianti dalyvauti ugdyme, bet nuotolinis tikrai negali atstoti kasdienio darbo klasėje“, – teigia Klaipėdos licėjaus istorijos mokytojas Vaidas Pamparas.
„Šokiravo labiausiai tai, kad spręsdami suaugusių problemas, mes eilinį kartą pamiršome vaikus. Pradžioje atrodė kad tai ne vaikų problema, bet deja, kuo toliau, tuo labiau mes turime kovidinę kartą su savo ypatumais su savo problemomis“, – sako R. Kėvalas.
Kad po karantino daug vaikų jaučia nerimą, patvirtina ir mokyklų atstovai. Štai Klaipėdos licėjus atliko tyrimą, apklausė po nuotolinio ugdymo grįžusius mokinius, rezultatai nedžiuginantys.
„Dalis vyresnių mokinių išgyveno liūdesį, dėl nebuvimo socialinių kontaktų, dėl izoliacijos. O mažesnieji – jie sugrįžo su paaštrėjusiomis elgesio problemomis“, – kalba Klaipėdos licėjaus direktorė Regina Kontautienė.
Tad daliai mokinių reikia ir mokyklos psichologo pagalbos. Konsultacijų gerokai padaugėjo.
„Galime drąsiai sakyti, kad jų psichologinė, socialinė raida tam tikra prasme tuo nuotolinio mokymo laikotarpiu tiesiog įstrigo. Mokiniams kai kuriems sumažėjo mokymosi motyvacija, sumažėjo motyvacija, susidūrė su laiko planavimo problemomis, nes darbo ritmas mokantis namuose ir mokykloje labai skiriasi“, – teigia R. Kontautienė.
Mokytojai pastebi, kad po virtualių pamokų suprastėjo ir kai kurie vaikų įgūdžiai. „Sumenkę socialinės adaptacijos įgūdžiai, sumenkę minties raiškos raštu įgūdžiai“, – sako V. Pamparas.
Mažuosius pacientus konsultuojantis ir gydantis Kauno klinikų vaikų ligų klinikos vadovas pasakoja ir šokiruojančias patirtis
„Vien paauglystėje, nerimas, depresijos simptomai daugiau negu kas antram, šoktelėjo savižudybių skaičius, savęs žalojimo ir iš viso tokio destrukcinio elgesio“, – kalba R. Kėvalas.
Deja, psichologai sako, kad tikrosios karantino pasekmės dar išryškės ateityje. Dėl ilgo buvimo prie išmaniųjų įrenginių prastėja ne tik socializacija.
„Paveikia mūsų psichiką, mes pavargstame, akys linkusios fiksuoti žmogaus veidą, o kai ekrane yra daug veidų, 30-40, tai net tą žvilgsnį fiksuoti sunku. Ir šiandien daug psichologijoje kalbama apie smegenų išdžiūvimo sindromą“, – teigia psichologė Nida Žemaitienė.
Tad esą jau dabar būtina galvoti apie kompleksinę pagalbą vaikams, kitaip koronaviruso pandemijos ir karantino sukelti padariniai fizinei ir psichinei vaikų sveikatai prilygs dar vienai pandemijai. Deja, augant susirgimų COVID-19 skaičiams, kai kurios Lietuvos mokyklos jau vėl ryžtasi užverti duris – savaitę nuotoliniu būdu mokysis visų Akmenės rajono mokyklų 5-12 klasių mokiniai, karantiną skelbia ir Marijampolės Rimanto Stankevičiaus progimnazija. Tiesa, visuotinio nuotolinio ugdymo švietimo, mokslo ir sporto ministerija įvesti neketina.
