O restoranai dėl smarkiai pabrangusių produktų bei energetikos, patiekalų kainas pakėlė 15 proc. ir grasina jas dar tiek pat didinti, jei valdžia lengvatos nepratęs.
Ryte, viename sostinės viešbučių, klientai renkasi prie pusryčių stalo. Tačiau viešbučio savininkas sako, kad lankytojų, prasidėjus karui, smarkiai sumažėjo.
„Karas už 50 km, nes Baltarusija – kariaujanti šalis, ir vakariečiams tai – košmaras, jiems baisu važiuoti“, – sako „Šekspyro“ vadovas Saulius Arvasevičius.
Tad nespėję atsigauti po karantino, viešbučiai vėl pusiau tušti. Kai smogė pandemija, viešbučius iš dalies gelbėjo Vyriausybės 9 procentų PVM lengvata, iki tol tarifas siekė 21 procentą. Tačiau lengvata galioja iki metų pabaigos, o verslininkai tikina dar nespėję atsitiesti.
„Mes neturėjom kada užsiauginti lašinukų. Karas – dar blogiau, per vieną savaitę atšaukė užsakymus į priekį iki metų galo. Mes dabar žinom 3 dienas į priekį, kiek yra gyventojų. Normalioj situacijoj mes žinodavom 2 mėnesius į priekį, dabar – iki savaitgalio“, – tikina S. Arvasevičius.
Tiek viešbučiai, tiek restoranai prašo PVM lengvatą pratęsti dar metams. Viešbučio savininkas pasakoja, kad net ir šiuo metu, galiojant lengvatai, tenka mažinti darbuotojų skaičių.
„Mums pavyko išgyventi, nes sumažinom darbuotojų du kartus, tai iš to taupom. Patys dirbam, visa šeima“, – kalba S. Arvasevičius.
Su viešbučių ir restoranų asociacija susitikęs Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas jau įregistravo įstatymo pataisą, numatančią, kad 9 proc. PVM lengvata viešbučiams būtų neterminuota.
„Nereikia verslo laikyti valdžios sprendimo įkaitais, ir užtikrinti jog tokia lengvata Lietuvoje būtų taikoma neterminuotai. Kaip ir minėjau, yra labai aiškūs ekonominiai argumentai, kodėl taip daroma. Yra ir finansiniai argumentai, kaip paslaugų eksportas, kuris neturėtų būti apmokestinamas“, – tvirtina M. Majauskas.
Nors labiausiai nuo kovido ir dabar prasidėjusio karo kenčia viešbučiai, į kuriuos turistai tiesiog nebevyksta, restoranai teigia atsigauti taip pat nespėję. Tam sutrukdė kylančios produktų bei energetikos kainos.
„Karas, mes matome lygiai metus kaip sumažintas PVM, bet kainas kėlėm žymiai mažiau, nei mums kilo žaliavos, produktai, kom. paslaugos, ir gaunas, kad mokesčius tenka gražinti, ir situacija net su sumažintu PVM, restoranai bankrutuoja“, – tikina „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis.
Pasak vieno sostinės restorano vadovės, dėl smarkiai pabrangusių produktų ir energetikos, kainas restoranuose teko kelti 15 procentų.
„Manau, kad kainos tikrai kils, sunku pasakyti kiek, nes jos kyla nuolatos. Darbuotojų algos irgi yra ne pagal kišenę mokamos, nes yra darbuotojų didelė stoka“, – kalba „Cozy“ vadovė Milda Tamulaitienė.
Restorano vadovė tvirtina – jei lengvatos valdžia nepratęs, kainas kels dar tiek pat.
„Sunku prognozuoti, bet dar tiek pat turėtų kilti“, – teigia M. Tamulaitienė.
O kalbinti vilniečiai pastebi restoranuose ir kavinėse vis augančias kainas:
„Anksčiau buvo tikrai mažesnės kainos, bet kartais galima sau leist.“
„Kainos visur auga, tai tikriausiai dar labiau šoktels.“
„Šiek tiek pakilusios, bet jau ateini valgyt, kažką šiek tiek nusipirksi.“
„Dabar viskas brangsta, labai baisiai nenustembu.“
„Toks gyvenimas, pripratom ir viskas kinta.“
„Infliacija yra, todėl ir kainos kyla, alga taip greitai nekyla.“
O Finansų ministerija dėl lengvatos pratęsimo viešbučiams ir restoranams spręs rudenį.
„Tada bus aiškesni finansiniai duomenys, įvertinsim kaip viešbučiai atsigauna palyginti su 2019 metais, nes su 2020 nekorektiška lyginti, ir įvertinsim valstybės finansines galimybes. Be abejo, finansų ministerija svarsto galimybes, nes kiekviena lengvata kainuoja“, – teigia finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.
Viceministrė taip pat primena, kad lengvata maitinimo įstaigoms suteikta tuomet, kai jos buvo uždarytos dėl pandemijos.
