Dėl tokių influencerių reklamų supyko ir sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys ir kreipėsi į Akreditavimo tarnybą, kuri ištirtų vitaminų lašelinių poveikį ir teisėtumą.
Verslininkė Daina Bosas „Instagrame“ dalinasi įrašu ir reklamuoja, kaip ji į veną lašinasi vitaminų kokteilį. Panašiais įrašais, kuriuose vitaminų lašelinės pristatomos kaip neva būtinos procedūros sveikatai gerinti ar imunitetui stiprinti, dalinasi ir kiti žymūs žmonės, nuomonių formuotojai.
Influenceriai dėl tokios reklamos, kurios net nepažymi, susilaukė pasipiktinimo. Mat jie vitaminų lašines pristato kaip kažkokį magišką būdą sveikatintis, o mokslinių tyrimų įrodančių jų efektyvumą trūksta.
„Klinikos leidžia tokią neetišką reklamą ir joms net nerūpi šitie klausimai, o kita atsakomybė yra ir tų žmonių rankose, kurie turi didelę labai auditoriją, ir kurie, kartais toks jausmas, kad už pinigus bet ką pareklamuotų“, – sako mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa.
Nuomonės formuotojai, pasak mokslo žurnalistės, elgiasi ne tik neatsakingai siūlydami nuo 50 iki 200 eurų kainuojančias, abejotino poveikio procedūras, bet dar ir reklamuoja lašelinių statytojus, kuriuos galima išsikviesti į namus.
„Gali bet kuriuo paros metu į savo namus tiesiog išsikviesti bombą vitaminų, kaip sako, ir čia iš viso yra neįtikėtina, nes ar tikrai išsikvietus į namus yra padaromi kraujo tyrimai ir nustatoma, kad kažkokių medžiagų žmogui trūksta, ar tiesiog atvažiuoja slaugytoja su lašelinėm ir, kaip sakoma, sustato“, – teigia G. Raibytė-Aleksa.
Tiesa, ir pačiai Godai ne kartą privačiose klinikose bandė įsiūlyti susileisti vitaminų bombą.
„Kadangi sirgau, vieną sulašino, nors sakė, kad čia reikia 3–4 būtinai, aš, aišku, nebesugrįžau, bet kas man užkliuvo, kad e.sveikatoj ta klinika nesuvedė, ką man sulašino, tai vadinasi mano šeimos gydytoja ar kiti gydytojai prisijungia ir, pavyzdžiui, aš einu dėl kažko, jie nežino, kas buvo man sulašinta, kokie vaistai ir, jeigu man priskirs, pavyzdžiui, kitus vaistus, ar nebus kažkokios reakcijos“, – kalba G. Raibytė-Aleksa.
TV3 Žinių kalbinti žmonės vitaminų lašelines taip pat vertina labai skeptiškai:
„Tau nežinia, ką sulašina tenai, tu realiai nežinai. Žmonės, kad jie ir patiki tais va dalykais, kaip ir reklama, jiems įteigiama yra tam tikri dalykai ir jie tuo tiki, vienas nuo kito ir bendra tokia tendencija.“
„Žmonių apgaudinėjimas ir tiesiog žmonės neapsišvietę leidžia pinigus, leidžia sau pasiduoti reklamai.“
„Kategoriškai ne, ne, ne, jokiu būdu. – Kodėl? – Nu tai lašinė nėra žaislas ir žaidimas. Tai rimta, bet jei žmonėms atrodo, kad gali lengvai kažką padaryti, vienu rankos mostu, tai labai gaila, kad taip nutinka. Tai yra vaistai, bent jau pateikiama, kaip vaistai, arba tas, kas lengvai daro įtaką sveikatai, tai čia ne influencerių reikalas, net ir kremai ten kokie, galima sakyti, su vaistinėm savybėm turėtų būti sukontroliuojami.“
O į visuomenininkų žinutes socialiniuose tinkluose sureagavo ir Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys: „Pavedžiau Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklos tarnybai prie SAM išsiaiškinti „gydymo“ lašelinėmis pagrįstumą ir teisėtumą. Mokslas – šviesa, be mokslo – prieblanda... Nejaugi taip sunku prisiminti, kad, kaip geriausiai gydytis, visada patars šeimos gydytojas, o ne Google, Facebook ar Instagramų šeimynėlės.“
„Mes ir norim atkreipti dėmesį, kad žmonės žinotų, kada tą galima naudoti, kada ne. Neteisėtas šiuo atveju naudojimas bus tada, kai lašinės infuzijos naudojamos arba ne medicinos specialistų, arba ne sveikatos priežiūros įstaigoje“, – aiškina akreditavimo tarnybos direktorius Tadas Žentelis.
Tokią procedūrą, pasak akreditavimo tarnybos, atlikę tyrimus turėtų paskirti medikai, o ne žmones klaidinantys nuomonės formuotojai.
„Žmogui susidaro įspūdis, kad galbūt čia profilaktiškai galima bet kaip ir bet kada pasinaudoti neįvertinant, ar tikrai žmogui reikia tų vitaminų konkrečiai, ypač, kai eina kalba apie kokteilius įvairius ir vitaminų, tai nereiškia, kad jeigu vieno trūksta, tai man reikia ir kitų“, – sako T. Žentelis.
„Sulašina ne vitaminus, sulašina vaistus, kurių poveikis yra atitinkamai žalingas jų sveikatos būklės atveju, tarkim, sergant cukriniu diabetu buvo sulašintas deksametozonas žmogui, kuris atėjo pasistiprinti organizmą tiesiog paveiktas tų pačių reklamų. Ir viskas prasidėjo tuo, kad nebuvo informuotas žmogus, kad lašinamas deksametozonas, bet vėliau sužinojo ir atsidūrė priėmimo skyriuje, tai tikrai tokių atvejų būna“, – teigia „InMedica“ šeimos gydytoja Greta Rimkienė.
Todėl sveikam žmogum kone tiesiog atėjus iš gatvės be gydytojo nurodymų, pasak medikės, vitaminų lašintis į veną nereikia, juolab, kad tokių lašelinių poveikis žmogaus imunitetui nėra moksliškai pagrįstas, nors tuo momentu žmogus gali pasijausti geriau.
„Moksliniai tyrimai įrodo, kad vitaminų infuzija, tarkim, vitaminų terapija lygiai taip pačiai „efektyvi“ kaip ir placebas. Jeigu lašinam vitaminus, lašinam vandenį, tai mes pasijaučiam automatiškai geriau“, – sako G. Rimkienė.
Žmonėms, turintiems inkstų funkcijos ar širdies nepakankamumą, aukštą spaudimą intraveninė terapija gali būti ypač pavojinga. Apskritai lašelinių statymas yra intervencija į žmogaus organizmą, mat padidėja infekcijų rizika, o lašinantis vitaminus.
„Gresia hipervitaminozė, kadangi vieni vitaminai jie kaupiasi mūsų organizme, tai jie atsideda į riebalinį audinį, kiti vitaminai pasišalina tuoj pat, todėl tas lašinės poveikis būna trumpalaikis. Tai reikėtų ir į tai atsižvelgti, kadangi hipervitaminozės taip pat pavojingos kaip ir hipovitaminozės, kai trūksta vitaminų, kyla alergijų rizika, kyla perdozavimo rizika“, – aiškina G. Rimkienė.
Visgi medikai sako, kad apskritai lašelinių bijoti nereikia – jos reikalingos nukraujavusiems, dehidratavusiems žmonėms, kai per virškinamajį traktą organizmas nepasisavina reikalingų medžiagų. Lašelinės, pasak medikės, yra gydymo metodas ir jį turi taikyti gydytojai, o ne siūlyti nuomonių formuotojai.
