Apie tai ministras pranešė savo socialinio tinklo paskyroje.
„Pavedžiau Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie SAM išsiaiškinti „gydymo“ lašelinėmis pagrįstumą ir teisėtumą. Mokslas – šviesa, be mokslo – prieblanda... Nejaugi taip sunku prisiminti, kad, kaip geriausiai gydytis, visada patars šeimos gydytojas, o ne „Googl'ų, Feisbuk'ų ar Instagram'ų šeimynėlės“, – dėstė A. Dulkys.
Kada gelbsti gyvybę ir būtina gydymui
Portalas tv3.lt primena rašęs, kad gydytojai gana rezervuotai žiūri į lašelines kaip sveikatinimosi priemonę, kai leidžiami įvairūs vitaminų kokteiliai.
Kalbėdami apie lašelines kalbinti specialistai siūlė aiškiai atskirti, kada jos pasitelkiamos esant gyvybei pavojingoms būklėms, gydymui ir kada tai – sveikatingumo tikslais teikiamos paslaugos.
Karoliniškių poliklinikos šeimos gydytoja Justė Latauskienė patvirtino, kad tikrai būna tokių atvejų, kai, atrodo, lašelinė suveikia vos ne stebuklingai.
„Tad visiškai natūralu, kad žmonės nori gydymo lašelinėmis, nes arba patys būna patyrę, arba susidūrę aplinkoje, kai atrodė, kad žmogus miršta, o gavęs tokį paprastą dalyką kaip lašelinė greitai atsigavo“, – sakė ji.
Vis tik gydytoja akcentavo, kad esama dviejų mediciniškai pagrįstų atvejų, kai yra reikalinga lašelinė: „Vienas dalykas, kai žmogui yra atstatomas skysčių kiekis organizme po nukraujavimo, dehidratacijos, kitų sunkių būklių. Tada tai yra būtinas ir realiai gyvybes gelbstintis dalykas, nes jei žmogus negaus skysčių, jam išsivystys šokas. Tam ir priėmimo skyriuose statomos lašelinės.
Kitas dalykas, kai yra skiriami vaistai, jų negalima tiesiai suleisti į veną, nes tai arba būtų skausminga, arba pavojinga. Tada yra statoma lašelinė, kai lėtai kapsi atskiestos koncentracijos vaistas.“
Lašelinė kitą kartą yra vienintelis būdas gauti vaistą arba gauti jį greitai. „Bet tais atvejais, kai pacientui saugiau vaistą gerti ar gauti jį į raumenis, lašelinė nėra gerai. Nes pirmiausia norime žmogui nepakenkti“, – pridūrė šeimos gydytoja.
Pervertina lašelinių naudą
Vis tik pašnekovė atkreipė dėmesį į problemą, su kuria susiduria šeimos gydytojai – nemažai žmonių kiek pervertina lašelinių naudą.
„Aišku, yra taip vadinama komforto medicina, kada žmonės nenori gerti vaistų ir prašo leisti juos į užpakalį arba pastatyti lašelinę. Jei matome, kad tai pakankamai saugu, galima tą padaryti. Arba yra ir tokių medžiagų, kurios gali kūne kauptis – pavyzdžiui, geležis. Tad pacientas negali gerti geležies, bet ją galime sulašinti.
Vis tik žmonės kitą kartą perdeda – galvoja, kad jei vaistą gaus ne lašelinės būdu, nepasveiks arba taip nori lašelinės, to placebo, kad yra pasiryžę už ją sumokėti bet kokius pinigus, tad tuo kai kurios įstaigos ir naudojasi“, – pastebėjo J. Latauskienė.
Ji pasakojo, kad daliai pacientų, kurie labai nori lašelinių, nerimauja, kad jų negaus, tenka paaiškinti, jog jei gydytojas mato tokios procedūros poreikį, ją tikrai paskirs.
„Gydytojui tai labai lengvas būdas paskirti vaistus, bet jei tik jis mato, kad saugiau vaistą gerti, jei esant skysčių stokai pacientas gali gerti, tai tada nereikia lašelinės, nereikia apkrauti inkstų, širdies“, – įspėjo medikė.
Savo ruožtu šeimos gydytojas Andrius Bleizgys pridūrė, kad lašelinės gali būti taikomos ir tokiais atvejais, kai per burną vartojamų preparatų žmogus netoleruoja: „Pavyzdžiui, skrandis nepriima vaisto arba dėl vienų ar kitų ligų žmogus negali vaisto nuryti. Tada alternatyva būna arba lašinami, arba leidžiami preparatai.“
Aktyviau reklamuojasi privačios įstaigos
Daliai privačių klinikų intensyviai siūlant tokias paslaugas J. Latauskienė siūlė tuo nesistebėti. „Atsiranda daugiau privačiai šią paslaugą teikiančių specialistų, kurie tam, kad galėtų gauti klientų, daugiau reklamuojasi. Normalu, kad su sveikatos sistema nesusidūrusiam žmogui gali atrodyti, kad lašelinių pradėjo daugėjo.
Bet medicinoje jų kaip tik mažėja, nes daugėja vaistų, jie įvairėja, tobulėja. Daug vaistų, kurie anksčiau buvo skiriami lašelinėmis, galimi gerti ar inhaliuoti. Jei lašelinė kažkada anksčiau buvo įprastas gydymo būdas, dabar jis yra pasitraukiantis į vis labiau specifines situacijas specifiniams pacientams“, – apibendrino šeimos gydytoja.
„Vis tik žmonės kitą kartą perdeda – galvoja, kad jei vaistą gaus ne lašelinės būdu, nepasveiks arba taip nori lašelinės, to placebo, kad yra pasiryžę už ją sumokėti bet kokius pinigus, tad tuo kai kurios įstaigos ir naudojasi“, – sakė J. Latauskienė.
Tuo metu privatininkų siūlomi vitaminų koktelius ji vertino rezervuotai: „Vieni siūlo labai fantastiškus rinkinius, kitur abejotinus, bet čia normalu – kaip juk parduotuvėse skiriasi pasirinkimas. Bet kita kartą ten nelabai kas veiksmingo būna, bet duoda bendrą pojūtį – kai laša lašelinė, tai duoda šilumos, ramybės jausmą.
Lašelinės kaip komforto medicina yra galima sveikiems žmonėms, jei jie nori pasigerinti savo sveikatą arba tiesiog patirti kažkokį medicininį įvykį, kuris gali būti reikalingas psichinei sveikatai pagerinti ar kaip ritualas. Tad didžiąja dalimi atvejų suprantama, dėl ko einama tą daryti, vyksta savotiškas malonus žaidimas. Kaip kad yra ir gydomasis ir relaksacinis masažas, taip yra gydomoji ir relaksacinė medicina.“
Primena biznio planą
A. Bleizgio manymu, vis tik tokios procedūros tikrai nėra panacėja, o kitą kartą – greičiau biznio planas ir net galimas paciento rizikavimas sveikata.
„Aišku, jie patys prisiima atsakomybę, pasirašo dokumentus. Vis tik domintis tokiais vitaminų „kokteiliais“ visų pirma reikėtų išsiaiškinti, ar tokie metodai turi mokslinius įrodymus. Vienas dalykas, ar jie efektyvūs, kitas – ar jie saugūs. Taigi kreipiantis į kliniką dėl tokių paslaugų reikėtų reikalauti paaiškinti, koks preparatas naudojamas, ar atlikti tyrimai, taip pat – kokios saugumo garantijos dėl alergijos, poveikio nervų sistemai, širdžiai, inkstams“, – komentavo gydytojas.
Nors, jo manymu, dažniausiai po tokių procedūrų jaučiamas placebo efektas, gydytojas sutiko, kad teigiamas efektas gali būti jaučiamas ir dėl organizmo papildymas paprasčiausiu vandeniu: „Kai kuriems pacientams, kurie vartoja mažai skysčių, kažkoks poveikis yra vien dėl to, kad organizmas gaus daugiau vandens. Vis tik jį būtų geriau suvartoti tiesioginiu būdu, fiziologiškiau, kai daugiau preparatų patenka tuo pačiu keliu kaip ir maistas.“
Kauno klinikų Šeimos medicinos klinikos vadovas prof. Leonas Valius patikino, kad tokiais dalykais nesant medicininių indikacijų tirkai nereikėtų piktnaudžiauti.
„Visi turime skirtingas venas, kai kurių venos yra siauros, vingiuotos ir bet koks papildomas adatos dūrimas ar kateterio įvedimas turi padidintą riziką vietiniam uždegimui, randėjimui, venų uždegimui, tad badytis venų dėl mados tikrai neverta. Lašelinė reikalinga tada, kai tam yra medicininės indikacijos“, – pastebėjo profesorius.
Gali padėti greičiau pasveikti?
Ar gali lašelinė padėti atsigauti po gripo, COVID-19, kitų respiracinių infekcijų ar net greičiau pasveikti? Čia gydytojai irgi buvo kiek skeptiški.
„Jei žmogus serga lengva gripo ar kovido forma, tai labai abejoju, ar kažkoks stebuklingas metodas padėtų labai sutrumpinti ligos trukmę. Čia reikalingas paties imuniteto darbas, kad jis pažabotų sukėlėjo dauginimąsi, tada nusilpsta uždegimas ir praeina simptomai. Tad abejoju, kad kažkokios lašelinės ar su vitaminais, mikroelementais ar dar kažkuo labai stipriai paveiktų imunitetą. Matyt, tai daugiau mados dalykas ar, kaip minėjau, placebo efektas.
Net ir sergant lėtinėmis ligomis, kai prašo kokių B grupės vitaminų ar kokių kraujagysles plečiančių preparatų, kuriuos skiria neurologas, kad tai labai pagerintų pacientui būklę, kai jis, pavyzdžiui, serga galvos smegenų kraujotakos ligomis, nemačiau, kad tos lašelinės duotų ilgalaikį efektą. Gal duoda pagerėjimą keletui dienų, bet nėra taip, kad būklė pagerėtų mėnesiui ar keliems į priekį“, – pasakojo A. Bleizgys.
Jam antrindamas L. Valius taip pat teigė nematantis prasmės pagerinti organizmo būklę po gripo ar kovido lašelinėmis: „Jei yra ūminė būklė, daug karščiuojama, prakaituojama, viduriuojama, tada taip. Bet kitu atveju tą puikiausiai galima padaryti geriant mineralinį vandenį, naudojant vitaminus ar elektrolitus, tą patį kalį.“
