Nors žvėrį pavyko užfiksuoti tik labai iš toli ir jau pėdinantį atgal į mišką, žmonės pasakoja, kad vaizdas realybėje buvęs išties neįtikėtinas.
Antradienio popietę Radviliškio rajono, Legetėlių kaimo vienos sodybos kieme nerimąstingai sulojo kalytė Ara. Rodos, nieko neįprasta. Tačiau, kai lojimas vis nesiliovė, šeimininkė Rima išbėgo į kiemą. Moteris, pamačiusi tikrąją priežastį, kodėl šunytė taip nerimsta, apstulbo.
„Ir pasisukau pasižiūrėt. Sakau, gal kas keliu eina, maža ką, užpuls, išsigąs – didelis šuo. Pamačiau, tikrai įspūdingas vaizdas. Įspūdingas žvėris, didelis, siluetas gražus.
Jis ėjo, jis atėjo iki griovio ir aš tada susisukau, ir supratau, kad tikrai ne briedis, kaip kiti kad sako – briedį puikiai pažįstam, jau jo kojos baltos, jisai irgi įspūdingas. Na ir tada staigiai parbėgau, pakviečiau mergaitę, kad filmuotų, tikrai stumbras vaikšto“, – sako Legetėlių kaimo gyventoja Rima Petrėtienė.
Kaip pasakoja moteris, žvėris vaikščiojo pamiške, greta vandens kupino griovio, tačiau šokti per jį pabūgo. Tad jis tiesiog gracingai nukiūtino atgal į mišką. Rima, drauge su savo vaikais, vedami smalsumo, patys pasileido miškan. Ten, kaip pasakoja, pamatė įspūdingo dydžio pėdas.
Pasirodo, stumbrai šiose apylinkėse pasirodo ne pirmą kartą.
„Girininkui skambinau, pranešiau, kad vaikšto, tai jisai sakė, kad lygtai prieš 10 metų Varnionių miške buvo. Buvo stumbras. Bet tik prieš 10 metų? Prieš 10 metų, taip“, – pasakoja R. Petrėtienė.
Tuo metu medžioklės žinovai šį reiškinį aiškina paprastai.
„Tai gali būti arba ligotas, arba pasenęs individas, kuris paprastai yra išstumiamas iš bandos ir savo likusią gyvenimo dalį praleidžiantis vienišas. Bet tai nėra būdinga vien stumbram. Tai būdinga visiems žvėrims sulaukus brandaus amžiaus.
Jie, kaip nebereikalingi individai, paprasčiausiai arba patys pasitraukia, arba nespėja, nes dinamika jų elgesio, jie paprasčiausiai, kaip ir žmogus senas, nebespėja pagal jauną eiti ar bėgti, ar gintis, ar dar kažką tai“, – teigia biologas, medžioklės žinovas Artūras Čalutka.
Senas ar jaunas, tačiau Legetėlių kaimo gyventoja Rima nuogąstauja, kad vienišas, klaidžiojantis stumbras netaptų medžiotojų auka.
„Ar pasiliko jisai tuose Paberžiuose, ar jisai išeis kažkur kitur, bet jau gaila būtų jeigu medžiotojai sumaišytų su kokiu jaučiu. Gaila būtų“, – kalbėjo R. Petrėtienė.
Anot biologo Artūro Čalutkos, šis gailestis gali būti vertinamas dvejopai. Vyras pasakoja, kad visų žvėrių populiacija Lietuvoje didėja, o stumbrai neretai pridaro nemenkos žalos miškininkams ir ūkininkams.
Medžioklės žinovas stumbrus prilygina plėšrūnams, skiriasi tik jų maisto bazės: vieni pjauna gyvulius, o štai kiti ėda bei ištrypia ūkininkų derlių.
„Jie daro tikrai labai didelę žalą ūkininkams ir ūkininkai dabar tikrai nesidžiaugtų. Dabar, jeigu vienas atėjo, o jeigu ateitų 10 arba 15, o jeigu dar blogiau – 50, tai ūkininkas tikrai susiimtų už galvos, sakytų, pasiimkit jūs tuos stumbrus ir dėkit kur jūs norit“, – sako A. Čalutka.
Beje, įdomus faktas, kad kalytė Ara šioje sodyboje apsigyveno po to, kai prieš porą metų vilkai išpjovė keliolika ponios Rimos avių. Dabar dėl šios gražuolės plėšrūnai šioje sodyboje apsilanko kur kas rečiau. Matyt, jos nepabūgo tik vienišas klajoklis stumbras.
