Kaitri saulė ir gaivus ežero vanduo – tobulas vasariškas derinys. Visgi dėl neatsargaus elgesio štai tokia idilė prie vandens gali baigtis tragedija. Ir šiemet mirčių ir skendimų Lietuvos upėse, ežeruose, Baltijos jūroje ypač daug. Vien ugniagesiai per kiek daugiau nei aštuonis mėnesius ištraukė jau 84 skenduolius – 9-iais daugiau nei per tokį laikotarpį pernai. Tiesa, prieš metus vanduo pasiglemžė 8 vaikų gyvybes, šiemet žuvo trys vaikai.
Viena iš skendimo priežasčių – alkoholis
Ugniagesys gelbėtojas Mindaugas Valaitis sako, kad skendimų priežastys išlieka tos pačios – alkoholis, noras pasipuikuoti prieš kitus. O išgelbėtų tautiečių skaičių riboja ir netinkamos vietos maudynėms.
Taigi ugniagesiai pataria prieš vykstant maudytis išsiaiškinti, kokiame regione, prie kurios artimiausios gyvenvietės vandens telkinys yra. Tuomet į pagalbą skubančios tarnybos neklaidžios ir negaiš itin brangaus laiko.
Taip pat naras Mindaugas siūlo pamačius skęstantį pirmiausia kviesti specialistus, paskirstyti užduotis prie kranto esantiems žmonėms – vienam paliepti kviesti pagalbą, kitiems parūpinti plūduriuojančių daiktų, kuriuos galima paduoti nelaimėliui. Na, o jei skęstate jūs – esminis momentas – atkreipti aplinkinių dėmesį mojuojant ir bandyti nusiraminti.
„Daug pastangų nereikia jei jūs gulite ant vandens. Pagrindinės jėgos išsieikvoja tada, kai jūs stengiatės laikyti galvą ir viršutinę kūno dalį virš vandens. Jei to daryti nebereikia, galite galvą laikyti ant kažkokio plūduriuojančio daikto, tai jau yra gerai. Jėgų neišnaudojate ir gal jau net ir nepanikuojate“, – sakė ugniagesys gelbėtojas M. Valaitis.
Tyko ir kiti pavojai
Poilsiaujant gamtoje tyko ir įvairūs kiti pavojai – tai ir traumos šokinėjant į vandens telkinį nuo lieptelių, nardant. O orams šylant – ir nedraugiška saulė.
Nors į priimamuosius perkaitę tautiečiai kol kas masiškai neplūsta, patyrusių šilumos ar saulės smūgį jau yra. Medikai pataria pasijutus blogai iškart eiti į pavėsį, gerti daug vandens, o jei grįžus namo pradėjo kilti temperatūra, pykina – kuo skubiau kreiptis į specialistus.
Tokiomis žiniomis tarnybos su gyventojais dalijosi prie Dvarčionių ežero. Tėvelius medikai taip pat pamokė ,ką daryti, jei užkandžiaujant gamtoje užspringo jų atžala.
„Dėsime ant savo dilbio, padėsime vaikelio galvą čia ir darysime tokius lengvus smūgelius į tarpumentę. Svarbiausia su mažais vaikais – nekratyti jo, nes galima gauti smegenų sukrėtimą“, – sakė skubios pagalbos specialistas Alanas.
Kaip suteikti pirmąją pagalbą?
Dvarčionių gyventojams medikai primena, ir kaip suteikti pirmąją pagalbą. Jei greta poilsiavęs žmogus prarado sąmonę ar buvo ištrauktas iš vandens, patariama štai taip ritmiškai atlikti 30 krūtinės ląstos paspaudimų ir du įpūtimus.
Jei žmogus neatsigauna – veiksmus kartoti. Gelbėti gyvybes čia mokosi ne tik vyresnieji, bet ir vaikai. Štai šalia ežero gyvenanti Dalia sako, kad nuo mažens įgyti tokių žinių itin svarbu, mat niekada nežinai, kada jų gali prireikti. Ji ir pati padėjo išgelbėti žmogaus gyvybę.
„Buvo parduotuvėje. Žmogus gaivinant atsibusdavo, bandydavo sėstis, vėl krisdavo, tada vėl gaivinimas kol greitoji išsivežė. Tai tas atvejis buvo laimingas“, – teigė Dvarčionių gyventoja Dalia.
Paežerėse tenka ne tik gelbėti, bet ir drausminti
Šį prevencinį renginį suorganizavę pareigūnai sako, kad paežerėse tenka ne tik gelbėti, bet ir drausminti žmones. Tautiečiai viešose vietose vis dar mėgsta kilnoti taurelę, triukšmauti ir palikti šiukšles. Tiesa, policijos atstovas Vaidas Maziliauskas džiaugiasi, kad panašių pažeidimų mūsų šalyje bent jau nedaugėja.
„Šią vietą taip pat išsirinkome neatsitiktinai, nes tai nėra oficialus paplūdimys, kur yra gelbėtojai. Tikrai yra daug telkinių, kur žmonės renkasi, maudosi, tai mes patruliuodami tikriname tokias vietas“, – sakė policijos pareigūnas Vaidas Maziliauskas.
Medikai poilsiautojams taip pat primena pasirūpinti ir odos apsauga. Šiuo metu saulė itin kaitri, tad į paplūdimius be apsauginio kremo geriau nevykti.
