Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius teigė, kad Rusija jau seniai ruošiasi ilgam karui. Su juo laidoje kartu diskutavo ir ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Pone Mariau, ar Rusijos aruodai išseko ir jiems tenka ieškoti išeičių, kaip juos greitai papildyti?
M. Laurinavičius: Žiūrint apie kokius aruodus kalbame. Jeigu mes kalbame apie ginklus, kurie reikalingi šiam karui, tai jie tikrai neišseko. To mes sakyti negalime, mes galime sakyti, kad geriausiai parengti, taikliausi ginklai senka, bet ginklai apskritai Rusijoje tikrai neišseko.
Jei kalbėsime apie ekonominius dalykus, tai irgi nėra dar šokas ar srities, kurioje Rusijoje būtų neįveikiama krizė. Daugelyje sričių krizės požymių matyti, išskyrus mažmeninę prekybą, nes plika akimi matoma, kad paprastas žmogus parduotuvėje gali viską nusipirkti.
Nepaisant to, ekonomikos sektoriuose krizės požymių atsiranda, bet tikrai niekas neišseko.
O kam reikalingas toks įstatymas, kad tam tikrų sektorių įmonės bus priverstos dirbti Rusijos kariuomenei, valstybei ir negalės atsisakyti? Žmonės turės dirbti ir savaitgaliais, ir švenčių dienomis, ir viršvalandžius.
M. Laurinavičius: Iš esmės tai reikėtų vertinti kaip savotišką karo padėties įvedimą ekonomikos srityje to nepavadinant tuo vardu. Yra visiškai akivaizdu, kad Rusija ruošiasi ilgam karui, bet vėlgi čia ne dėl šio įstatymo.
Yra daugybė kitų požymių, rodančių, kad Rusija ruošiasi ilgam karui, ir tam jiems reikalingi tokie įstatymai. Jie iš esmės perorientuoja ekonomiką, bet tai nėra procesas, kuris prasidėjo su šiuo įstatymu ar šio karo pradžios.
Rusija savo karinę ekonomiką karinėms sritims pradėjo perorientuoti maždaug 2018 metais, kai jie į savo nacionalinio saugumo strategiją įsirašė, kad Rusijos ekonomikos pagrindas yra karininis pramoninis kompleksas. Tai po Sovietų Sąjungos žlugimo buvo padaryta pirmą kartą.
Nuo tada jie nuosekliai ekonomiką karo reikmėms perorientuoja. Tik dabar tas procesas yra dar labiau skubinamas. Visa ekonomika ruošiama karo situacijai.
Pone Izgorodinai, ar Rusija priimdama tokį įstatymą parodo, kad neturi už ką sumokėti savo įmonėms? Kodėl reikia priverstinio įstatymo?
A. Izgorodinas: Manau, tai labiau susiję su teisiniais aspektais, kurie labiau įpareigotų verslą dirbti valstybės naudai ar pagreitintų kitus procesus, pavyzdžiui, užsakymų pateikimo ar mokėjimo. Kol kas Rusija kaip ir turi tų pinigų sumokėti verslui.
Dėl importo kritimo Rusijos vartojimas labai krito, bet tuo pačiu metu eksportas taip pat važiuoja kaip ir važiavo, nes teisiškai ir techniškai Rusija gali toliau eksportuoti savo naftą ir dujas netgi į Europą, nes tas draudimas įsigalios tik šių metų gruodžio mėnesį.
Visą pokalbį išgirskite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.