O ir bendra infliacija šį mėnesį Lietuvoje vis dar didesnė nei prognozavo ekonomistai. Išankstiniais Statistikos departamento duomenimis, rugpjūtį metinė infliacija vis dar viršija 21-ą procentą. Toliau brangsta ir maistas, ypač pieno produktai. Ekonomistai nemato prošvaisčių, kad maisto kainų augimas artimiausiu metu lėtėtų.
Jei sausį medžio pjuvenų briketų tona kainavo apie 200 eurų, dabar – jau 460 eurų. Granulių kaina šovė dar aukščiau – nuo 245 eurų už toną metų pradžioje iki net 600 vasarą. Klientai, be abejo, dėl tokių kainų pašiurpę, sako viena biokuru prekiaujanti įmonė. Ir sugalvojo naują būdą, kaip pritraukti pirkėjų, kad šie vienu ypu neišleistų visų santaupų malkoms ar granulėms.
„Biokurą pas mus galima įsigyti lizingo būdu, per 3–4 mėnesius be jokio pabrangimo, o vėliau atsižvelgiam į kliento lūkesčius, finansinę padėtį ir gali ilgesniam laikotarpiui“, – teigia „Sauridos“ pardavimų vadovė Jūratė Pečiukonienė.
Taigi, priekabą malkų ar toną briketų žmonės gali pirkti lyg automobilį ar buitinę techniką – išsimokėtinai.
„Taip, naudojasi, nes neišgali išsipirkti visko čia ir dabar“, – sako J. Pečiukonienė.
O neišgali jau nebūtinai tik skurdžiausieji. Iš viso kietasis kuras per metus Lietuvoje išbrango net 166 procentais. Ypač skaudu tiems, kurie malkų ar briketų nesuskubo nusipirkti pavasarį. Vien per vasarą biokuras pabrango trečdaliu. O dabar jau šaukštai popiet – jei nesinori šalti, teks mokėti ir dukart, ir kone triskart išsipūtusias sumas.
„Dar tik dalį nusipirkau briketų, o jau sumokėjau 800. Kur pernai mokėjau už tą patį kiekį 360, šiemet 800 sumokėjau“, – pasakoja marijampolietė Irena.
Kietojo kuro kainų šuolių priežastis – Rusijos karas, dėl kurio Europa Putino ir Lukašenkos režimams turėjo įvesti sankcijas.
„Joks biokuras iš Baltarusijos negali patekti į Lietuvą. Biokuro paklausa šoktelėjo stipriai iš centrinį šildymą teiksiančių įmonių. Kai kažko trūksta ir visiems kažko reikės, būtent malkų, ta kaina smarkiai ir šoktelėjo“, – teigia ekonomistas Tadas Povilauskas.
Liūdnos ir bendros infliacijos dainos. Nors kainų šuolis jau greičiausiai pasiekė piką, rugpjūtį ji toliau viršija 21 procentą. Tai – išankstiniai duomenys, Statistikos departamentas juos dar tikslins. Liepą infliacija buvo dar puse procento didesnė.
„Jau rugpjūtį tikėjomės, bent kad kainos nebedidės, nes ir degalai atpigo, ir sezoniniai veiksniai, parduotuvės valosi lentynas, išpardavimai, šviežios daržovės, vaisiai, bet matome, kad energetikos nešėjų šokas kompensavo šiuos palankius veiksnius“, – sako ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Ir dėl elektros kainų, ir dėl brangių žaliavų toliau auga ir maisto kainos. Labiausiai, kone 50 procentų, per metus brango pienas ir jo produktai:
„Kalafioras anksčiau būdavo apie eurą, o dabar – 2,4.“
„Kur jau nejausi. Gabaliukas sviesto anksčiau buvo virš euro, o dabar 3,5 ar 2,5. Vienu žodžiu, dvigubai tikrai.“
„Ir vaikams supirkti į mokyklą labai pasijautė. Baisu, tiesiog.“
„Baiminamės. Bet tikėkis geriausio, ruoškis blogiausiam.“
Kol kas gerų prošvaisčių ekonomistai neįžiūri.
„Šiais metais maisto kainos nemažės, faktas. Bet kalbant apie kitus metus, maisto kainų infliacija turėtų gerokai susitraukti“, – tvirtina T. Povilauskas.
Visgi mėnesio infliacija jau slopsta, mažesnę nei dabar statistikai fiksavo tik prieš metus. Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė svarsto, kad verslas nebeturės tiek galimybių kelti kainas, kaip be skrupulų darė iki šiol. Žmonės jau taupo, mažmeninė prekyba nežymiai smunka.
„Kuomet ta paklausa išsikvėpusi, nebebus daug erdvės kelti kainų tiek paslaugas teikiančioms įmonėms ir asmenims, tiek ne pirmo būtinumo prekių pardavėjams“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Pasak Tado Povilausko, jei valdžia nieko nesiims, šilumos kaina ateinantį sezoną gali pašokti 90 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė aiškina, kad Vyriausybė dar svarsto, kokiu būdu ir kiek kompensuoti šilumos kainas, galimai vėl bus panaikintas ir pridėtinės vertės mokestis šildymui.
Navickienė pabrėžia, kad į savivaldybes kompensacijų gali kreiptis visi. Taip pat – ir besišildantieji malkomis ar dujomis.
„Vidutinį darbo užmokestį gaunančių asmenų šeima, auginanti du vaikus, gyvenanti 70 kv. m. bute už šildymą nemokėtų daugiau kaip 45 eurus, nepaisant to, kokia bus šildymo kaina“, – aiškina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
„SEB“ banko naujausia prognozė rodo, kad kitąmet Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės iki pusės procento. „Swedbankas“ neseniai skelbė, kad kitais metais šalies BVP balansuos ties nuliu.
