Politologai sako, kad tai – kaina už paramą Baltarusijai ir apgailestauja, kad propagandistams pasitarnauja ir garsiai rėkiantys mūsų šalies politikai, pavyzdžiui, Petras Gražulis.
„Nuostabus bumerango efektas. Pamenate Lietuvos prezidentą G. Nausėdą, kuris lygino V. Putiną su J. Stalinu po protestų Maskvoje? O A. Lukašenką vadino kruvinu žudiku taip pat už protestus? Tačiau Lietuvoje revoliucija, Maidanas ir, kaip pasakytų pats G. Nausėda, jeigu jo vietoje būtų A. Lukašenka, tauta sukilo prieš fašistinį režimą.“
Taip kanalo „Rossija 1“ propagandistė pristato reportažą apie užvakar Lietuvą sudrebinusias riaušes. Akimirksniu pasipila melagienos – esą keli tūkstančiai riaušininkų atėjo nuversti prezidento: „Bet kruvinas diktatorius G. Nausėda taikiai palikti posto neužsinorėjo. Jis nutarė laikytis valdžios pasiuntė protestuotojams specialiąsias pajėgas.“
Tačiau tiesa ta, kad mitingo dalyviai nepatenkinti Seimo ir Vyriausybės darbu.
Visgi politologas Linas Kojala sako, kad į prezidentą propagandistai nusitaikė neatsitiktinai: „Yra labai svarbu pabandyti parodyti, ypatingai Rusijos auditorijai ar Baltarusijos gyventojams, kad A. Lukašenka niekuo nesiskiria nuo G. Nausėdos, kad Lietuva yra tokia pati diktatūra, už kurią kritikuojama Baltarusija ir Rusija.“
Ir tokių labiau veiksmo filmą nei informacinį televizijos reportažą primenančių siužetų šiomis dienomis Rusijos ir Baltarusijos valstybiniuose kanaluose – nors vežimu vežk: „Štai ir gavo lietuviai. Praėjus lygiai metams po suplanuotų, agresyvių akcijų Minsko gatvėse, kurias taip pozityviai vertino lietuviai, lygiai toks pat paveikslas Vilniuje.“
Anot politologų, ši purvinos dezinformacijos kampanija – kaina, kurią Lietuva moka už režimų, ypač Baltarusijos, kritiką.
„Skauda tai, ką sako Lietuva dėl jų elgsenos su opozicija, dėl jų apskritai elgesio savo gyventojų atžvilgiu ir čia pasitaikė proga pasinaudoti, išverčiant, aišku, taip, kaip jiems patiems patinka“, – sako M. Šešelgytė.
Pasak ekspertų, savo tautas dusinantiems A. Lukašenkai ir V. Putinui riaušės – puiki proga, iškraipius faktus ir nutylėjus kontekstą, parodyti, kad Lietuvoje ne ką geriau nei šalyse, kurias ji kritikuoja.
„Kontekstas nėra papasakotas. Nekalbama apie skaičius, nekalbama apie priežastis, nekalbama apie tai, kas iš tikrųjų vyksta, siekiant numalšinti protestus, ir visa tai pateikiama tarsi įrodymas, kad ne tik Rusijoje ar Baltarusijoje yra tildomi protestuotojai, bet kad tai neva vyksta ir ES šalyse“, – sako politologas L. Kojala.
Beje, ypač daug dėmesio propagandistai skiria koncentracijos stovyklų uniformomis apsirengusiems ir Dovydo žvaigždes įsisegusiems protesto dalyviams. Jie nuolat postringauja, kad žmonės sukilo prieš valdžios fašizmą, o tai patvirtinančių minioje ieškoti ilgai nereikia.
Lietuvos kariuomenės atstovė Auksė Ūsienė teigia: „Fašisto, nacio įvaizdis yra labai stipriai suformuotas, labai stipriai išnaudotas dėl Antrojo pasaulinio karo. Turi labai neigiamą įvaizdį ir savyje neša labai labai stiprią emociją tas nacio, fašisto įvaizdis ir naratyvas. Dėl to ir mus bando vaizduoti kaip itin agresyvius, itin nacistinius.“
Tačiau, anot politologų, apmaudžiausia, kad ta propaganda sklinda ne tik iš priešiškai nusiteikusių režimų, bet ir iš pačios Lietuvos parlamentarų. Pavyzdžiui, Seimo narys P. Gražulis Kremliaus propagandistams per riaušes svaičiojo štai taip: „Klausykite, mes pirštais badome į Baltarusiją, o tą patį darome Lietuvoje. Jie to nemato. Jie mato tik kitas šalis. Čia seniai diktatūra kaip ir Baltarusijoje. Nėra čia jokios demokratijos. Nėra. Seniai nėra. – Taigi Lietuvoje pradingo demokratija.“
„Kiekviena valstybė turi, ko gero, tokių žmonių, kurie gali parsiduoti“, – tvirtina M. Šešelgytė.
„Apmaudu, kad siekiant siaurų politinių interesų ar kitokių interesų yra tik papildomai skatinama ta dezinformacija, kuri plaukia iš Rytų, ir ji tarsi tokiu būdu, kalbančių čia, Lietuvoje, legitimizuojama, nes tokiu pagrindu, be abejo, sudaromos prielaidos tai dezinformacijai dar labiau sklisti“, – sako L. Kojala.
Beje, pastaraisiais mėnesiais gerokai išaugo dezinformacijos srautas apie Lietuvą.
„Labai stiprus puolimas vykdomas. Ne tik hibridinės tam tikros atakos su migrantais, bet ir tas informacinis puolimas suaktyvėjęs, siekiant tam tikrų tikslų – destabilizuoti padėtį valstybėje, įsiūbuoti valstybę“, – teigia A. Ūsienė.
Vien praėjusį mėnesį Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas nustatė 485 dezinformacijos prieš Lietuvą atvejus. Tai net dvigubai daugiau nei tokiu pat metu pernai.
