Kokių sankcijų galima tikėtis ir kaip paaiškinti šį Lukašenkos žingsnį, portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo Seimo narys Žygimantas Pavilionis ir politologas Linas Kojala.
Ponas Žygimantai, kokių sankcijų Baltarusijai galima tikėtis? Kokios jos gali būti ir apie ką dabar kalbama?
Ž. Pavilionis: Dalis yra susijusi su incidentu. Tikėtina, kad šiandien patvirtinsime ir Seime poziciją, kad visa Europos Sąjunga solidarizuotųsi su mumis uždarant erdvę Baltarusijos orlaiviams ir taip pat paskelbiant Baltarusiją neskraidymo zona. Tačiau yra visas kitas, vadinamasis ketvirtas sankcijų paketas – gilios, ekonominės, sektorinės sankcijos Baltarusijai, kurių Europos Sąjunga neskubėjo įvesti, nors Amerika gana stiprias sankcijas įvedė. Labai tikiuosi, kad tiek Viršūnių taryboje, tiek artimiausiame užsienio reikalų ministrų susitikime bus tos sankcijos įvestos.
O kokios tos gilesnės sektorinės sankcijos?
Ž. Pavilionis: Tai yra įvairios ekonominės sankcijos stambioms įmonėms, kurios peni Lukašenkos režimą. Kai kurios veikia ir Baltijos šalių teritorijose. Tai žinant, kad dėl Baltarusijos sanatorijos jau turėjome keletą maršų, tikiuosi, kad mes visi solidarizuosimės po šitų įvykių Lietuvoje ir nekovosime su savo Vyriausybe, bet toliau tęsime kovą su režimu, kuris iš esmės buvo labai arti prie katastrofos, kurioje mūsų piliečiai galėjo net ir žūti.
Linai, kodėl Lukašenka atrodo nieko nebijo ir nesibaimina, kaip sureaguos Vakarai? Ar dėl to, kad jam Vakarai atrodo per silpni kažkaip sureaguoti, ar dėl to, kad neturi jokių prekybinių saitų ir jokių sankcijų Lukašenka nebebijo?
L. Kojala: Lukašenka puikiai supranta, kad esminis jo ateities sprendėjas šiuo metu yra ne vakaruose, o rytuose – tai yra Vladimiras Putinas, ir jam keliami tikslai yra šiek tiek kitokie negu, pavyzdžiui, šalies gerovės užtikrinimas, prekybinių santykių plėtra ar atsivėrimas technologijų importui. Kiek kitokiais kriterijais vadovaujantis, kitokie ir išskaičiavimai yra pasiekiami.
Tad šiuo atveju skaičiuojama, iš Lukašenkos perspektyvos vertinant, kad suėmimas asmens, kuris kelia grėsmę, suėmimas asmens, kuris nori Baltarusijoje matyti laisvą žiniasklaidą ir kalbėti apie tai, kas iš tikrųjų vyksta šalyje, o ne ką štampuoja režimas, yra didesnė grėsmė, negu tai, kaip į įvykį sureaguos Vakarai. Juo labiau, kad tai yra precedentas, tai yra patikrinimas, tai yra dar vienas išbandymas vakarų šalims ir jeigu ta reakcija tikrai nebus adekvati, tos grėsmės tiktai išaugs, nes kaip ir kalbėta – mechanizmas buvo panaudotas ir, jeigu jis pasirodys efektyvus, tikrai netrūks norinčių jį pasitelkti saviems interesams.
Ponas Pavilioni, ar šita situacija yra NATO reikalas? Turėtų NATO reaguoti?
Ž. Pavilionis: Tarsimės šiandien dėl to su užsienio reikalų ir gynybos ministrais, bet jeigu mes įvardijame tai kaip valstybinį terorizmą, panaudojant iš esmės karines priemones prieš civilius, tai buvo sukelta grėsmė jų gyvybėms, skrydis buvo vykdomas tarp dviejų NATO valstybių ir aš manau, kad mes privalome aptarti visas galimybes.
Prieš kalbant apie tai, ką mes turime padaryti vakaruose, aš dar kartą akyliau pasižiūrėčiau ir į save. Net ir tai, kas vyko praeitą šeštadienį Vingio parke, kur kalbėjo įvairios profašistinės organizacijos ir prokremliniai atstovai. Tai prieš kaltindami kitus, pažiūrėkime ar tikrai neiname patys tuo keliu, kuris gali atvesti įvairius dalykus, nes paprastai Kremlius ruošia agresyvesnius aktus prieš tai paimdami širdis ir protus.
Taip kad tie, kurie dalyvauja tose prokremlinėse akcijose kartu su Vokietijos ultraradikalais <...> pagalvokite patys, po savaitės pamatėte, kas gali įvykti, mielieji, jeigu jūs eisite šituo keliu.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.