Į ilgą eilę kauniečiai išsirikiavo ūkininkui iš Stakliškių Aivarui Jonučiui atvežus į Kauną pieno. Apie pusšimtį karvių auginantis ūkininkas per tris dienas jau išdalijo 3 tonas pieno ir tvirtina, kad atiduoti pieną miestiečiams prasmingiau negu pusvelčiui parduoti perdirbimo įmonei.
„Palaikom ūkininkus, norim susijungti, žmonėms tiekti, iš prekybos centrų žmones paimti“, – sako Aivaras.
Ūkininkas negaili karčių žodžių prekybininkams, valdžiai ir pieno supirkėjams, už žaliavinį pieną mokantiems perpus mažiau nei pernai.
„Turėtų valstybė įsikišti, sudėti saugiklius po lygiai visiems, ne taip, kad ūkininkui centai, o didžioji dalis perdirbėjams ir prekybininkams“, – tvirtina Aivaras.
Su savo buteliais susigrūdę kauniečiai giria tokią labdarą ir jos dalintoją, kai kas ir atsilygina vienu kitu euru:
„Palaikom ūkininkus, labai gaila jų, kad tiek vargsta, bet ir mums nuskilo truputį.“
„Rūgpienį darysiu, grietinės bus, parduotuvėj perki tik pieną, o čia trys viename.“
„Gaminsiu sriubytę, košytę, rauginsiu, trilitriaką pasiimsiu, stoviu beveik valandą ne veltui.“
„Blogai, skriaudžia ūkininkus, gyvulių gaila, aš mėsos nebevalgau, kad nepjautų. Man varškė pienas – viskas.“
Visoje Europoje atpigus pieno produktams ir pieno perdirbėjai tikina atsidūrę sudėtingoje padėtyje ir ūkininkams už pieną esą niekaip negalį mokėti daugiau.
„Lietuva dalyvauja globalioje rinkoje, pieno kainas sprendžia rinkos tendencijos. Laikotarpyje esame, kai pieno kainos krito pasaulyje ir Europoje“, – teigia asociacijos „Pieno centras“ lobistas Šarūnas Frolenko.
Pieno protestą tęsiantys ūkininkai tvirtina nusivylę žemės ūkio ministru Kęstučiu Navicku ir reikalauja susitikti su premjere Ingrida Šimonyte. Ūkininkai premjerės reikalauja skubios piniginės paramos, sušvelninti jų išlaidas didinančius aplinkosauginius bei biurokratinius reikalavimus.
„Spaudimą, kad Šimonytė su mumis šnekėtųsi. Nesiųstų pas Navicką, kuris mus siunčia į savivaldybes. Savivaldybės kompensuos, mes laimingi būsim, žinom, jis pelkes daro, kad ir su juo susitiksi, jis nesupranta, nežino, ką reikia daryti“, – tikina pieno gamintojų asociacijos vadovas Jonas Vilionis.
Tačiau žemės ūkio ministras saugo premjerę nuo konflikto su ūkininkais ir ketina toliau su jais aiškintis pats. Ministras skelbia ką tik parašęs laišką į Briuselį Žemės ūkio komisarui ir paprašė skubios finansinės paramos Lietuvos pieno gamintojams.
„Manau ministerijoje rasime sprendimus, premjerės įsitraukimo nematau poreikio. Dotacijų mechanizmas numatytas, kreipėmės į EK, jos įsijungia, kai sueina eilė kriterijų, turi būti rinkos svyravimai visoje ES. Kol kas laukiame EK sprendimo“, – kalba K. Navickas.
O štai žemės ūkio ministerijos patarėjas tvirtina, kad Briuselio reikia aktyviau reikalauti paramos pagal įvairias žemės ūkio gelbėjimo programas.
„Matyčiau didelę progą Lietuvai su Latvija, Lenkija jungtis į būrelį ir iš žemės ūkio rezervo prašyti išimtinės paramos savo gamintojams. Dar ne vėlu įšokti“, – tikina ministerijos patarėjas Rolandas Taraškevičius.
Ūkininkams piktinantis dėl kone dešimt kartų siekiančio kainų skirtumo tarp žaliavinio pieno ir pieno prekybos centruose, prekybos tinklo „Norfa“ savininkas Dainius Dundulis tikina, kad parduodant pieno produktus uždirba vidutiniškai 15 proc.
„Praeitų metų mūsų maržos vidurkis – 12–15 proc. marža, kad stebuklas iš pieno produktų, tikrai ne“, – teigia D. Dundulis.
Beje, Dundulis sutinka savo perdirbimo įmonę ir prekybos tinklą panaudoti vadinamajam sąžiningo pieno projektui, koks veikia Vokietijoje, Belgijoje ir keliose kitose ES šalyse. Apie tokį projektą diskutuoja ir Lietuvos ūkininkai. Jame dalyvaujantys pieno gamintojai, perdirbėjai ir prekybininkai įsipareigoja vieni kitų neišnaudoti ir pasidalija pajamas iš parduoto pieno maždaug taip: 40 proc. ūkininkams ir po 30 proc. perdirbėjams su prekybininkais.
