„Gyvenu laisvai ir atrodyt noriu gražiai. Gal šiandien nesiskutęs“, – šitaip optimistiškai į gyvenimą žiūri greitai 83-ejų sulauksiantis Damijonas.
Vyras pasakoja į sostinę atvažiavęs trumpam, gyvena kaime ir gauna neblogą pensiją – arti 500 eurų. Tad ir valdžios pažadus, kad kitąmet pensijos kils 7 procentais, arba beveik 30 eurų, vertina palankiai:
„Pensininkas gi nieko nesukuria. Jau ką susikūręs, tą susikūręs. O kai prideda ar 7 – tai gerai ir 7. Būtų 8 – gerai 8. Būtų 6 – būtų šeši.“
Dabar statistinis pensininkas kas mėnesį gauna mažiau nei ponas Damijonas – po beveik 380 eurų. Turintys būtinąjį stažą senjorai – apie 400-us.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija likus mėnesiui iki rinkimų skelbia, kad kitąmet šie skaičiai paaugs 7 procentais. Taigi, neturintis stažo pensininkas gautų 404 eurus, turintysis stažą – beveik 430 eurų.
Štai, ką jie mano:
„Man tai mažai 7 procentai. Kas čia yra, kas čia yra.“
„Mažos, nes labai kainos kyla. Tam ir išeina, ką padidina, tą išleidi.“
„7 procentai, tai žinot. Didesnėms pensijoms 7 proc. yra didesnis kąsnis, mažesnėms – mažesnis. Tai irgi nėra labai teisinga.“
„50 mažiausiai – gal dar kažkiek. 30… Aišku, gerai, jeigu nuolatos kils.“
Tam, kad kiltų nuolatos, dar ankstesnė, Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė priėmė Pensijų indeksavimo įstatymą. Senatvės išmokos tapo susietos su šalies ekonomikos rodikliais – jeigu jie kyla, didėja ir pensijos. Jei mažėja, pensijoms įvesti saugikliai ir išmokos lieka daugmaž nepakitusios.
O būtent šiemet pirmą kartą nuo pensijų indeksavimo pradžios Bendrajam vidaus produktui Finansų ministerija žada pusantro procento nuosmukį.
Tiesa, yra ir dar vienas rodiklis – Darbo užmokesčio fondas. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio, jis ir lems, kad pinigų pensijoms didinti atsiras.
„Darbo užmokesčio fondo augimas numatytas, planuojamas ir prognozuojamas. Skaičiuojama, kad apie 4,5 proc. turėtų augti. Iš čia atsiranda galimybės didinti pensijas. Tuos virš 7 proc. tikrai galėtume užtikrinti, kad šitas indeksavimas bus ir pensijos turėtų augti“, – sakė ministras Linas Kukuraitis.
Visgi pinigai, šiaip ar taip, valstybės, o ji šiemet jau ir prisiskolino ne vieną milijardą. Kiek pensijų didinimas kainuotų „Sodrai“?
„Jeigu pensijos turėtų būti didinamos 7 proc. ir būtų siekiama nejudinti „Sodros“ rezervo, nes tai nenumatomi kaip ekonominės krizės metai, tai „Sodrai“ papildomai reikėtų 46 mln. eurų“, – pasakojo „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė.
Ir tai ne viskas. Ko nepajėgia „Sodra“, prisideda valstybės biudžetas. Iš viso, ministerijos duomenimis, senatvės pensijoms indeksuoti kitąmet papildomai reikės 250 milijonų eurų.
„Matyt, kad bus, nes politinė situacija tokia, rinkimai. Tie, kurie valdžioj, nori padidinti, ir niekas negali prieštarauti, nes irgi nori balsų“, – teigė ekonomistas Romas Lazutka.
Premjeras žada dar didesnius skaičius.
„Pensijos didės, vidutiniškai, matyt, nuo 7 iki 9 procentų. Apie konkretų skaičių galėsime kalbėti tada, kai pateiksime biudžeto projektą“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis.
Prezidentūra mano, kad pensijos galėtų augti aštuoniais procentais. Svarstant biudžetą neabejotinai bus ir dar riebesnių siūlymų, taip nutinka kasmet. Tačiau iždas ne guminis, o ir indeksavimo sistema ne tobula. Apie tai jau kalba ir ekonomistai, ir patys politikai. Per pastaruosius penkerius metus pensijos kasmet padidėdavo nuo 20 iki daugiau kaip 40 eurų. Romas Lazutka tai aiškina paprasčiausia sėkme.
„Pastaraisiais metais pasisekė, nes buvo spartus atlyginimų augimas ir darbuotojų skaičius nemažėjo“, – sakė R. Lazutka.
Tam, kad indeksavimo sistema užtikrintų spartesnį pensijų augimą, pasak ekonomisto, įstatymą reikėtų tobulinti.
„Jeigu mažėja darbuotojų skaičius dėl demografinių priežasčių – emigracijos, mažo gimstamumo, – tai „Sodros“ biudžetas mažėja net nemažėjant algoms ar joms net augant. Tai reikštų, kad pensijų dydis atsilieka nuo algų augimo“, – pasakojo R. Lazutka.
Planų keisti indeksavimo įstatymą turi ir ministerija, ir opozicija.
„Kad indeksavimas nepriklausytų nuo minimalaus neigiamo BVP pokyčio į neigiamą pusę. Labai tikiuosi, kad šitam įstatymo projektui bus pritarta ir kad galėsime būti ramūs, kad apskritai galėsime įgyvendinti vieną ar kitą pensijų kilimo scenarijų“, – teigė konservatorė Monika Navickienė.
O senjorų skurdo problema mūsų šalyje išlieka viena opiausių Europos Sąjungoje – Lietuvoje skursta kas trečias pensininkas.
„Europos civilizacija pasiekė tai, kad senatvė nebėra asocijuojama su skurdu. Lietuvoj, deja, dar tai yra ir tai rodo, kad pensijas didinti reikia paspartintai“, – kalbėjo R. Lazutka.
Kiek iš tikrųjų kitąmet didės pensijos ir ar prireiks joms skolintų lėšų, dar spręs Vyriausybė su Seimu, kai tvirtins kitų metų biudžetą.