Lietuviško kapitalo įmonėje surinkinėjami saulės moduliai, kurie gamina elektros energiją. Užsienyje jie itin paklausūs, mat net 80 procentų produkcijos įmonė eksportuoja į Skandinaviją ir Beniliukso valstybes.
Darbuotojų stygius čia jaučiamas nuolatos, mat aukštųjų technologijų įmonei reikia išskirtinių specialistų – inžinierių, technologų, operatorių, dirbančių prie skirtingų įrenginių. O juos įmonei reikia ne tik pačiai paruošti ir apmokyti, bet dar ir motyvuoti finansiškai.
„Pas mus įmonių grupėje atlyginimai per metus vidutiniškai didėja, priklausomai nuo skirtingos įmonės ir jos veikos, nuo 7 iki 10 procentų. Tai praktiškai atitinkame pramonės gamybinių įmonių vidurkį 9,6 procentai, kuris šiandien yra Lietuvoje“, – sako personalo direktorė Ieva Raškauskienė.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje per penkerius metus atlyginimai daugiau nei 30 procentų augo informacinių, aukštųjų technologijų, gamybos specialistams, bankininkams ir finansininkams, taip pat draudimo, ekonomikos, komunikacijos specialistams. Informaciją skelbia portalas „CV-Online“, išanalizavęs atlyginimų tyrimo manoalga.lt duomenis. Priežastys aiškios – didžiulis darbuotojų trūkumas rinkoje, o labiausiai tai jaučiama technologijų srityje.
„Sakysime, 2018 metais jų atlyginimo augimas buvo 50 procentų. Šių darbuotojų ypač trūksta rinkoje. Jų poreikis yra didelis ir tokie atlyginimai, kurie buvo prieš tai, jų nebegalima mokėti, todėl įmonės buvo priverstos didinti, kelti atlyginimus. Tas pats susiję ir su gamyba, pramone, inžinerija“, – pasakoja „CV-Online“ rinkodaros vadovė Rita Karavaitienė.
Saulės modulius gaminančios įmonės vadovas tikina, kad dažnu atveju ne tik alga, bet ir atmosfera įmonėje, jos kuriamas produktas motyvuoja darbuotojus.
„Mes turime darbuotojų, kurie dirba 20 metų įmonėje. Yra pakilę nuo operatoriaus gamyboje iki direktoriaus įmonėje. Tai esmė yra tiek, kiek žmogus nori tobulėti, rodo iniciatyvos ir suteikti žmogui galimybes kilti įmonės viduje. Tai jį ir išlaiko. Be abejo, įdomus darbas, gera aplinka, parkavimo vietos – iki tokių dalykų viskas susideda. Ir tai, kad žmogui būtų malonu dirbti“, – teigia „SoliTek“ vadovas Julius Sakalauskas.
Pastaraisiais metais Lietuva išgyvena tikrą ekonominį pakilimą. Pasak Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertų, štai praėjusius metus Lietuvos ekonomika baigė aukšta nata ir viršijo visas prognozes. Pernai šalies bendrasis vidaus produktas augo beveik 4 procentais.
„Pastaraisiais metais Lietuva išgyveno ekonominį pakilimą. Ir tiesiog įmonių plėtra, ir eksporto augimas natūraliai reikalavo didesnių darbo jėgos resursų ir ta darbo jėgos paklausa, ir trūkumas, kurį generavo pastaraisiais metais stebėta emigracija, sukėlė paklausos pasiūlos neatitikimą, kuris spaudė atlyginimus kilti aukštyn“, – kalbėjo LLRI vyriausioji ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė.
Na, o didžiausias algų vidurkis pernai fiksuotas Vilniaus apskrityje, čia jis siekia apie 1200 eurų atskaičius mokesčius, toliau rikiuojasi Kauno apskritis, kurios algų vidurkis keliais šimtais eurų mažesnis nei Vilniaus. Trečioje vietoje atsidūrė Klaipėdos apskritis.
„Vilniuje vėlgi atlyginimai yra didžiausi, didžiausia koncentracija darbo rinkos, Vilniuje didelės, stambios, tarptautinės įmonės. Daugiau aukštesnių pareigų, daugiau yra reikalinga kvalifikuotos darbo jėgos“, – sako R. Karavaitienė.
Tiesa, mažiausios algos nuo 600 iki 800 eurų į rankas pernai mokėtos tekstilės pramonėje, turizmo, vertimo paslaugų, apsaugos, meno, kultūros, švietimo bei mokslo sričių darbuotojams.