Varėnos miškuose 14-os migrantų grupę, kurią sudarė 4 vyrai, 4 moterys ir 6 mažamečiai vaikai, dabar pasieniečiai nusivežė į užkardą, dalį išsivežė medikai, kad patikrintų sveikatos būklę.
„Tokiais atvejais tie žmonės pagal poreikį yra pamaitinami, sudaromos sąlygos sušilti, pailsėti ir t.t., skubėti nėra kur, šiltose patalpose aiškinamasi aplinkybės sienos kirtimo, nes vis tiek tai neteisėtas sienos perėjimas yra“, – teigia pasieniečių atstovas Giedrius Mišutis.
Kol kas neaišku, ar jie liks Lietuvoje, ar vėliau bus grąžinti į Baltarusiją. Su migrantais susisiekę savanoriai sako, kad jie jau naktį praleido Lietuvos pusėje.
O Gitanas Nausėda Paryžiuje susitiko su Emanueliu Macronu. Susitikimas vyko Europos vadovų tarybos išvakarėse, Lietuva siekia užsitikrinti kuo didesnį Europos palaikymą dorojantis su migrantų krize.
„Deja, matome, kad Baltarusijos režimas pirma rodęs nepagarbą žmogaus teisėms savo piliečiams, dabar rodo nepagarbą migrantams. Gerbiu pastangas, nes turime surasti būdus padėti, nes tai humanitarinė krizė. Kalbame apie sienos apsaugą. Turime dirbti migrantų repatriacijos klausimu ir stabdyti skrydžius į Baltarusiją, nes kentės žmonės kaip kenčia šiuo metu, o sąlygos oro tampa vis šaltesnės“, – kalba G. Nausėda.
Lietuva nori, kad Briuselis finansuotų ir tvorų statybas ir keistų migracijos taisykles. Tam Prancūzijos parama itin svarbi.
„Mūsų Europa ties savo vartais susiduria su migracijos krize, kuri turi hibridinės atakos požymių ir kurią jūs bei dar keletas kitų regiono lyderių demaskavote labai anksti. Europa sugebėjo reaguoti greitai ir užkirsti kelią šios kančios panaudojimui politiniais tikslais, taip pat sustiprinti savo bendradarbiavimą, siekiant rasti ilgalaikius krizės sprendimo būdus“, – tikina Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas.
Žiniasklaidoje jau skelbiama ir nutekėjusi informacija, kad į 5-ąjį sankcijų paketą įtraukta 17 baltarusių, dauguma jų – aukštesnio rango pasieniečiai, bei 11 įmonių, tarp kurių ir avialinijos „Belavia“. O kol Europos lyderiai tariasi, kaip nubausti Lukašenkos režimą, mūsų pasienyje situacija nors ir aprimo, bet išlieka įtempta.
Neįprasti vaizdai Čepkelių rezervate
Net ir Čepkelių rezervate, kur daug pelkių, o pašaliniams įžengti apskritai draudžiama.
Policijos mikroautobusas tokioje vietoje – neįprastas vaizdas, bet trūkstant pasieniečių visureigių, pasitelkiama ir tokia technika. O ir patrulio ekipažas nekasdienis – pasienietis, karys profesionalas ir policijos kinologas su šuniu: „Mūsų yra rezervatas, čia pelkė, yra kitų ruožų, kur praktiškai palei sieną važiuoji, tai ten tiesiog gaunasi važiuoji ir matai sieną. Per pelkę nebando laimės? — Čia dažnai pereidavo, būdavo čia. — Per pelkę, ar ne? — Jo, per upę įbrisdavo.“
Rezervato keliukai gerokai pažliugę, tad automobiliais, ir ypač policijos mikroautobusais, privažiuoti prie pat sienos beveik neįmanoma, tenka patruliuoti ir pėstute. O einant tokiais keliais, pilna migrantų pėdsakų. Neoficialus sienos kirtimo punktas – tarp Lietuvos ir Baltarusijos sienos stulpų tekantis upelis. Pasieniečiai sako, mažai tikėtina, kad patys migrantai surastų šią vietą, greičiausiai juos čia nukreipdavo vietovę pažįstantys baltarusių pasieniečiai.
Kabelių užkardoje yra nutiesta maždaug 10 kilometrų koncertinos, dar maždaug 5 kilometrus sudaro gamtinės kliūtys, panašios, kaip ir užlieta pieva, pelkė. Vis dėlto, net ir tokios gamtinės kliūtys nesustabdo migrantų, norinčių patekti į Europą. Į rezervatą Lietuvos gyventojai neįleidžiami vardan gamtos saugumo, bet didžiulį gaisrą rezervate netyčia galėjo sukelti migrantai.
Improvizuotose migrantų įkurtose stovyklavietėse buvo sukurtas laužas, jie, matyt, šiek tiek pasišildė ir patraukė tolyn, tačiau laužas tinkamai nebuvo užgesintas ir pradėjo smilkti miško paklotė. Šiek tiek yra išdegęs plotas, jį užgesino vėliau čia atvykę pasieniečiai.
Vis tik dabar matyti nebent tame pačiame ruože patruliuojantys kariai savanoriai. Norint pasiekti dar vieną migrantų pamėgtą kelią į Lietuvą, tenka persėsti į jų visureigį, mat kai kurie keliai policijos transportui neįveikiami. O kariuomenės naudojami mercedesai net neklimpsta.
Yra nemažai migrantų paliktų šiukšlių, batų, drabužių, jie, gali būti, kaip pasieniečiai pasakoja, perbridę ar perplaukę šį upelį, rūbus šlapius tiesiog nusiimdavo ir išmesdavo. Tiesa situacija čia pasitaisę, įrengus šią koncertiną, pjaunančią vielą. Keli metrai nuo upelio, Lietuvos teritorijoje, pilna laužaviečių ir permirkusių drabužių. Tarp šiukšlių ir baltarusiškų produktų pakuotės ir arabiškais užrašais išmarginti pakeliai.
Karys savanoris Rytis Lietuvos sieną pasieniečiams saugoti padeda jau ne pirmas mėnuo. Nors jis nėra profesionalas ir turi darbą savo, kaip civilio gyvenime, sako derinantis grafiką taip, kad galėtų atvykti ir į pasienį. Sako duota priesaika įpareigoja padėti savo valstybei.
„Situacija tikrai yra sunki, tikrai čia daug yra resursų naudojama valstybės, bet mes turim nuo to kažkaip apsiginti, nes tai yra didelis antplūdis. Kažką turim daryti, kad apgintume savo sienas ir ES sieną“, – sako Rytis Jonikas.
Ginti sienas kol kas pavyksta neblogai. O ir atrodo, kad patys migrantai neturi tiek daug noro jau veržtis į Lietuvą. Štai praėjusią parą pasieniečiams teko neįleisti į šalį vos 4 migrantai. Bet vis dažniau pasitaiko atvejai, kai randama sukarpytą koncertiną.
„Yra tokių pamąstymų, kad vis dėlto tai yra ne be Baltarusijos pasieniečių pagalbos“, – kalba Kabelių užkardos vadas Donatas Urbelionis.
Paspaudus šalčiams, pasieniečiams darbą palengvins sniegas – bus aiškiai matyti ėjusių žmonių pėdsakai. Bet užšąlus pelkėms, gali būti, kad sieną migrantai kirs ten, kur dabar neįžengiama.
Iškritusiu sniegu jau Lietuvoje esantys migrantai bent kol kas džiaugiasi. Štai Kybartuose esantys svetimšaliai suskubo sniegą ir lipdyti. Tik ne senį besmegenį, o moters figūrą. Kiti, galbūt, pirmą kartą gyvenime turėjo progą apsimėtyti sniego gniūžtėmis.
