Lančiūnavos kaime, Kėdainių rajone daržininkas Vidmantas Girdzijauskas augina 15 rūšių kopūstų. 100 ha plote užauga ir bulvių, morkų, burokėlių derlius. Tačiau Girdzijauskas ne tik augina daržoves, bet ir jas perdirba.100 hektarų ūkininkas augina 15 rūšių kopūstų, dar tokiame pačiame plote užauga bulvių, morkų, burokėlių derlius. Tačiau Girdzijauskas ne tik augina daržoves, bet ir jas perdirba.
„Parduodam ne tik šviežius kopūstus, per metus apie 4 tūkst. tonų, bet turim galimybę, 5 metai turim įsirengę raugimo cechą“, – sako Kėdainių r. ūkininkas Vidmantas Girdzijauskas.
Kol dalis šviežių kopūstų keliauja į sandėlius, kitos galvos vežamos tiesiai į raugyklą. Rauginti kopūstai – viena populiariausių šio ūkio prekių.
Šiuo metu ceche darbininkai kopūstus raugia kasdien, nes jau plaukia užsakymai. O šiemet rauginta produkcija nenustojo būti paklausi ir per vasarą.
„Per dieną užsiraugia nuo 10-20 tonų, aišku, šaltuoju metu parduodam daug daugiau, bet labai džiaugiamės, kad pastaruosius 2 metus rauginta produkcija važiuoja net vasarą“, – pasakoja V. Girdzijauskas.
Ūkininkas atviras, gerų raugintų lietuviškų kopūstų paslaptis slypi paprastume – Girdzijauskas savo daržoves raugia pagal seną receptą – į kopūstus deda šiek tiek tarkuotų morkų, druskos ir spanguolių.
„Raugiam paprasčiausiu būdu, vienintelis konservantas kopūstuose tai yra druska, o daugiau visa paslaptis, kad kopūstas būtų skanus, neaitrus, traškus tai yra subtilybės. Vienas iš Covid-19 simptonų tai būna kartais viduriavimas arba vėmimas, o po to, kai reikia atstatyti organizmą, reikia visų gerųjų bakterijų“, – teigia V. Girdzijauskas.
Savo šeimos raugintomis daržovėmis ūkininkų turguje prekiaujanti panevėžietė Modesta taip pat jaučia išaugusį pirkėjų poreikį paruoštai naminei produkcijai. O siaučiant koronavirusui į populiarumo aukštumas šovė rauginti česnakai.
„Kovą, kai buvo paskelbta pandemija, tai prie česnakų stovėjo eilės – raugintų česnakų. Todėl, kad raugintą lengviau virškina mūsų organizmas, nedirgina skrandžio“, – kalbėjo raugintų daržovių gamintoja Modesta Morkūnienė.
Turgelyje smulkiųjų daržininkų asortimentas kur kas įvairesnis, čia be klasikinių raugintų kopūstų, agurkų pirkėjai pamėgę ir pomidorus, moliūgus, cukinijas, šparagus, perka net raugintus obuolius, slyvas ir žaliuosius žirnelius.
„Čia daug kas: moliūgas, kalafijoras cukinija paprika, morka – tai šita einamiausia prekė. Viską raugint galima ir sveikiau nei marinuoti, nesideda actas“, – sako prekiautojas daržovėmis Kęstutis Kilevičius.
„Yra ir saldesnių latviškų, turim kopūstėlių, yra saldžiarūgščių lietuviškų ir net rūgštesnių, kas nori“, – pasakoja turgaus prekiautoja Inga Baliūnienė.
Pagyrimų raugintoms daržovėms negaili net mitybos specialistai. Daržovių rauginimas – tai vienas iš senų ir natūralių būdų pratęsti maisto galiojimo laiką.
„Ateinant darganom, šaltam metų laikui, imuninei sistemai labai gerai, širdies raumenį labai stiprina, cholesterolį, cukraus kiekį kraujyje reguliuoja“, – teigia V. Girdzijauskas.
„Raugintuose produktuose daug vitaminų. Turi skaidulinių medžiagų, kurios svarbios, yra geros bakterijos, kitaip probiotikai. O tai svarbu organizmo žarnynui“, – kalbėjo mitybos specialistė Giedrė Bumblienė.
Tik nereiktų pamiršti, kad vartojant raugintas daržoves svarbu paisyti dienos normos. Specialistai pataria kasdien suvalgyti po 400 g daržovių, pusė to kiekio drąsiai gali sudaryti ir raugintos daržovės, net vaisiai.
