Entuziastai šeštadienio rytą nėrė į šaltą Nevėžio vandenį vaduoti upę nuo šiukšlių. Ilgai ieškoti netenka: „Banko kortelė.“
Upės dugne ir įstrigęs prekybos centro vežimėlis. Ištempti vežimėlį į krantą prireikia poros narų. Ir taip per maždaug pusantros valandos Nevėžio krantą narai nuklojo įvairiausiu šlamštu iš upės dugno.
Kelio ženklai, padangos, dviračiau, buteliai – visa tai galbūt jau metų metus tūnojo upės dugne.
„Turbūt nenustebintų niekas iš šiukšlių, galima rasti bet ką vandeny“, – sako naras Otonas.
Ir išties, profesionalų akis pamato net smulkiausius daiktus upės dugne.
Radybos upės dugne traukė ir smalsuolių žvilgsnius:
„Jetau, mane apėmė siaubas, aš pasižiūriu – dviračiai, vežimukai, aš nesuprantu, kaip čia taip mesti į upę, ką padarysi, visokių yra, bet labai įdomu. Aš pati mėgstu nardyt ir galvoju, Dieve mano, kaip aš norėčiau.“
„Galvojom gal kokio žmogaus ieško paskendusio ar dar kažko. Bet pamatėm, kad yra daiktų senų, tai matyt, kad valo.“
Povandeninės medžioklės klubas „Gelmė“ jau kone dešimtmetį kiekvieną pavasarį švarina Nevėžį. Šiemet būrys narų darbavosi kelių šimtų metrų atkarpoje.
„Kaip ir kasmet, norim kažką duoti gamtai, ne tik paimti, mes visgi žuvaujam po vandeniu, nepamirštam savo gimto miesto upės Nevėžio, kuris žinom, kad nėra labai švari upė“, – teigia vienas iš akcijos organizatorių Mantas Normantas.
Kasmet entuziastų būrys norinčių prisidėti švarinant upę didėja. Deja, kaip pastebi aplinkos sergėtojai, šiukšlintojų taip pat pakankamai matant radybas upės dugne.
„Tvenkiny, upėj daro žalą, kad atitinkamai jos irsta per daug metų ir atitinkamai tos dalelės, visi plastikai, teršia mūsų vandens telkinius ir taip daroma žala gamtai“, – aiškina Panevėžio gyvosios gamtos skyriaus vyriausiasis specialistas Marius Kazlauskas.
Per maždaug pusantros valandos narai iš Nevėžio upės ištraukė daugiau nei toną šiukšlių.
.jpg)
