upės

Nauji tyrimai rodo, kad klimato kaita keičia sezoninius upių srautus tolimuose šiauriniuose Amerikos, Rusijos ir Europos regionuose ir kelia pavojų vandens saugumui ir natūralioms ekosistemoms. Lidso universiteto (Didžioji Britanija) vadovaujama mokslininkų grupė išanalizavo istorinius duomenis iš viso pasaulio upių matavimo stočių ir nustatė, kad 21 proc.

Kai kuriose Lietuvos upėse stebimas stichinis ir pavojingas vandens lygis, skelbia Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. Stichinis vandens lygis stebimas Nemuno atšakoje, Atmatos upėje, ties Rusne ir Leitės upėje, ties Kūlynų kaimu Šilutės rajone. Pavojingas vandens lygis stebimas Mūšoje ties Žilpamūšio kaimu Pasvalio rajone, Saločių seniūnijoje, taip pat Kražantės upėje ties Pluskių kaimu Kelmės rajone, Minijoje ties Lankupių kaimu ir Priekulės miesteliu Klaipėdos rajone.

Nuo pirmadienio įsigalioja draudimas gaudyti siauražnyplius vėžius, žvejoti lašišas ir šlakius nerštui svarbiuose upių ruožuose. Kaip pranešė Aplinkos ministerija, iki gruodžio 30 dienos draudžiama žvejoti Mėgėjų žvejybos vidaus vandenų taisyklėse nurodytų upių ruožuose, svarbiuose lašišų ir šlakių nerštui.  Viena iš labiausiai žvejų pamėgtų upių, kur galios draudimas – Neris.

Kauniečiai supyko, kad rengiant upių pakrančių atgaivinimo viziją gyventojai liko nuošaly, kaip ir dažnu atveju įgyvendinant Kauno valdžios palaimintus projektus. Tad surengė originalų protestą senamiestyje, kur turėjo posėdžiauti architektai ir urbanistai. Šie teigia, kad įvyko nesusipratimas ir su miestiečiais žada svarstyti krantinių atgimimą, tik sako, tai darys ne šiame projekto etape. Vilniaus gatvėje ant akmeninio grindinio irkluojantys baidarininkai buvo išties neįprastas vaizdas.

Niujorko valstijoje dėl gyvybei pavojingų didžiulių potvynių, pavertusių gatves upėmis ir griovusių tiltus, sekmadienį paskelbta nepaprastoji padėtis.  Hadsono slėnyje žuvo moteris, bandžiusi išeiti iš namų su šunimi. Ją nusinešė staigaus potvynio srautai, teigiama keliuose žiniasklaidos pranešimuose.

Liepą pradedama aplinkosauginė akcija „Poilsiauk atsakingai“, kuri tęsis iki vasaros pabaigos. Per akciją Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai aktyviai tikrins vandens telkinius, kaip poilsiautojai laikosi aplinkosauginių reikalavimų plaukiodami plaukiojimo priemonėmis. Be to, ypatingas dėmesys bus skiriamas vandens telkinių pakrantėms, miškams ir saugomoms teritorijoms.

Trečiadienį Lietuvoje prasideda upių ir jų pakrančių švarinimo akcija „River Cleanup Lietuva“. Ji vyks iki sekmadienio, trečiadienį ketinama tvarkyti Kauno marių pakrantę Rumšiškių apylinkėse. „Bus tvarkomas krantas link Kapitoniškių bei link Gastlionių. Plauksime į sunkiau pasiekiamas vietas, nes daugelis iš sausumos pasiekiamų vietų jau yra sutvarkytos“, – teigia organizatoriai. Taip pat ketinama švarinti upes ir pakrantes Grigiškėse, Gargžduose, Tauragėje, kitur.

Būrys entuziastų Panevėžyje vadavo Nevėžio upės dugną nuo šiukšlių. Tai esą savotiška povandeninės medžioklės aistruolių duoklė gamtai. Per maždaug pusantros valandos narai iš upės dugno ištraukė virš tonos šiukšlių. Tarp jų ir banko kortelės, telefonas, dviratis, kelio ženklai ir dar begalė šlamšto. Entuziastai šeštadienio rytą nėrė į šaltą Nevėžio vandenį vaduoti upę nuo šiukšlių. Ilgai ieškoti netenka: „Banko kortelė.“ Upės dugne ir įstrigęs prekybos centro vežimėlis.

Šylantys orai budina gamtą, tad kasmetinės aplinkosauginės iniciatyvos „River Cleanup Lietuva“ organizatoriai kviečia gyventojus, įmonių ar organizacijų kolektyvus registruotis ir burti komandas upių bei jų pakrančių švarinimui. Iniciatyva vyks gegužės 17-21 dienomis. Šiemet žadama daugiausia dėmesio skirti taršai automobilių padangomis, rašoma pranešime žiniasklaidai. „River Cleanup“ yra tarptautinė iniciatyva, vykstanti visuose pasaulio žemynuose ir siekianti kovoti su plastiko tarša.

Fotografas Alis Bunokas užfiksavo neįprastą vaizdą Kauno – skirtingos spalvos Neries ir Nemuno upes. Įspūdingu kadru su naujienų portalo tv3.lt skaitytojais pasidalinęs A. Bunokas sako negalėjęs praleisti progos įamžinti įspūdingą reginį. „Prasidėjo viskas nuo vakar dienos, kai pastebėjau sukilusį upių vandenį. Ir, kadangi, aš mėgėjas pafotografuoti įamžinau [akimirką] nuo Nemuno krantinės ties Santaka.

Fiksuojant žemesnį nei įprasta vandens lygį, Aplinkos ministerija rekomenduoja neplaukti nusekusiomis upėmis, kad nebūtų padaryta žala lašišinių žuvų ištekliams. Kaip pirmadienį pranešė Aplinkos ministerija, Nemune ir Neryje, pietrytiniuose, vidurio, vakariniuose Lietuvos rajonuose esančių upių vandens lygiai žemesni už vidutinį daugiametį.

Dėl rekordinės sausros džiūsta didžiosios Europos upės. Nuseko net 100 ilgiausios Prancūzijos upės Luaros kilometrų. O Dunojaus vandeniui pasiekus 25-ių ir daugiau laipsnių temperatūrą, masiškai gaišta žuvys. Palydovinėse nuotraukose matyti ir kaip per metus nuseko Reinas. Ilgiausia Prancūzijos upė šią vasarą atrodo katastrofiškai. Kone 100 jos kilometrų – visiškai išdžiūvo.

Lietuvoje yra daugiau nei 1200 užtvankų. Kone pusė jų yra blogos ar net avarinės būklės ir bestovėdamos daro didelę žalą aplinkai. Pavyzdžiui, griūvanti Kruosto užtvanka Kėdainių rajone ar Bartkuškio užtvanka Širvintų rajone. Jeigu kiekviena tokių užtvankų būtų remontuojama biudžeto lėšomis, valstybę greit „nuvarytume nuo kojų“, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimas nustatė naują tvarką, kaip nuo 2024 metų bus galima naudoti upių ar ežerų vandenį.  Smulkiems sodininkams ir daržininkams, turintiems tradicinius 6 arų sklypus, naujų mokesčių nebus, nebent bendrijos sunaudos nustatytas ribas viršijantį vandens kiekį.  Seimas nusprendė: jeigu visą mėnesį bus suvartojama daugiau kaip 10 kubų vandens per parą, jį reikės apskaityti, o virš 100 kubų – teks susimokėti 0,003 euro už kubą.

Staiga nutirpus sniegui Vakarų Lietuvos upėse vanduo buvo pasiekęs beveik stichinį lygį, nuotekas vis dar tenka siurbti specialiomis mašinomis, tačiau ketvirtadienį fiksuojamas kritimas.  Kaip BNS sakė Klaipėdos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Civilinės saugos skyriaus viršininkas Julius Kryževičius, prieš porą dienų vandens lygis didžiausiose Vakarų Lietuvos upėse – Danėje, Minijoje ir kitose, buvo pasiekęs kone stichinį lygį, tačiau situacija jau gerėja.

Paprašykite žmonių įvardyti ilgiausią pasaulio upę, ir dauguma tikriausiai pasakys, kad tai Amazonė, Nilas ar Misisipė. Iš tikrųjų, kai kurios didžiausios Žemės upės teka danguje – jos gali sukelti galingas audras. Atmosferos oro srautų upės yra ilgos siauros drėgmės juostos atmosferoje, besitęsiančios nuo tropikų iki aukštesnių platumų. Šios dangaus upės gali pernešti 15 kartų didesnį tūrį nei Misisipė.

Jeigu galite atsistoti, nueiti į virtuvę ir įsipilti stiklinę švaraus, gardaus vandens – jūs jau esate laimingesnis nei 4 milijardai Žemės gyventojų. Mat būtent tiek žmonių susiduria su vandens trūkumu mažiausiai mėnesį per metus. O dar ketvirtadalio milijono gyventojų nepasiekia švarus vanduo. Įsivaizduokite, jei iš jūsų čiaupo bėgtų rudos spalvos vanduo. Deja, prognozės prastos – su tokiu vandeniu ar jo trūkumu per artimiausius 30 metų susidurs pusė pasaulio gyventojų.

Į rankas – kastuvą ir žeri gėles į kibirą. O greta ir smalsi beždžionė rausiasi, greičiausiai ieškodama kokio nors skanėsto. Gėlės buvo suneštos srovės ir voliojosi didžiausios Indijoje Gango upės pakrantėje. Tačiau tai – tik dalis, kiek jų dar nugulę upės dugne. Indams Gangas – švenčiausia upė. O tuo pačiu ir „gelbėjimosi ratas“ šimtams milijonų žmonių, gyvenančių jos krantuose. Įbridę į ją žmonės meldžiasi, gauna uždarbį iš apsilankančių turistų, joje ir skalbia rūbus.

Naujieji valdantieji skelbia griausią upių užtvankas. Jų Lietuvoje priskaičiuoja pusantro tūkstančio ir nori palikti tik didžiausias hidroelektrines. Likusios esą visiškai nereikalingos, tik trukdo žuvims. Gamtos mylėtojai džiūgauja, kad padaugės žuvies, tuo metu dėl savo ateities jau nerimauja hidroelektrinių savininkai. Rokantiškių užtvanka šalia Vilniaus ant Vilnios upės prieš 200 metų pastatyta buvusiam popieriaus fabrikui.

Ruduo – ne tik rudų lapų ir derliaus nuėmimo metas, bet ir pats mūsų vandens telkinių įžuvinimo darbymetis. Šiemet į mūsų ežerus ir upes jau įleista kone 9 mln. įvairiausių žuvų jauniklių: lydekų, lynų ir dinozaurus primenančių eršketų. Būtent pastaraisiais ir kviečiame pasigrožėti. Išties egzotiška žuvis, kuri dabar nykstanti, o anot mokslininkų kadaise karaliavo mūsų upėse ir užaugdavo iki 200 kg.

Žuvininkystės ūkis Vasaknose, Zarasų rajone, elgiasi įžūliai ir nepaiso nurodymų saugoti retų upinių žuvėdrų populiaciją. Apskųsti žuvininkai ginasi specialiai žuvėdrų nenaikinantys – tai saugomi paukščiai jiems daro šimtatūkstantinius nuostolius. Didžiulis ūkis nieko nenori girdėti ir apie saugomai rūšiai įsteigtą teritoriją. Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos ilgametė ekologė Daiva Norkūnienė rodo iš paukščio skrydžio darytas nuotraukas.

Karantinui švelnėjant ir orams šylant, lietuviai pasileido pramogauti į gamtą. Prasidėjo baidarių sezonas. Baidarių nuomotojai neslepia, kad jau buvo nurašę šį sezoną, manė, kad dėl viruso negalės plukdyti žmonių. Tačiau sezonas nors ir vėlesnis, vis dėlto įsivažiuoja. O verslininkai tikisi nemenko uždarbio šiais metais. Daug lietuvių dėl Covid-19 liks Lietuvoje, tad ir pramogaus daugiau savo šalyje. Kalvarijos savivaldybėje, prie Šešupės, šeštadienio vidurdienį klegesys.

Šalies vandens telkinių pakrantėse – vis dar apstu šiukšlių. Rytoj organizuojamos masinės talkos metu, vyksiančios net 50-yje šalies vietų, planuojama surinkti virš 50 tonų atliekų. Populiarėja ir kitos iniciatyvos – lietuviai šiukšlių rinkimą vis dažniau pradeda derinti ir su poilsiu, ir su kasdieniais pasivaikščiojimais gamtoje. Aplinkos apsaugos dieną švęsti geriausia 5-iese plauste, kad ir be šuns.

Bėda po vieną nevaikšto. Kol Lietuvoje ir visame pasaulyje vyksta mūšiai su koronavirusu, panašu, kad teks kovoti ir su klimatu. Pranešama, kad nuseko didžiosios šalies upės, orai šyla, tad, jei artimiausiu metu rimtai nepalis, žemdirbiams smogs pavasarinė sausra. Savo ruožtu klimatologai ramina – situacija tikrai neekstremali – kritulių dar sulauksime. Paprastai Neries pakrantėje ankstyvą pavasarį su sportiniais bateliais nepasivaikščiosi, mat teritorija būna užsemta.

Madridą nuplovė galinga vasaros liūtis, spėjusi daliai miesto pridaryti didelės žalos. Dėl milžiniško kritulių kiekio gatvės virto galingomis upėmis. Toks vaizdas karščiu pasižyminčiam Madridui išties neįprastas. Kelios minutės ir žemę nukloja krušos ledokšniai. Kaip tik dėl jų kai kurios gatvės Madrido Argandos del Rey rajone tampa neišvažiuojamos. Tačiau tai dar ne blogiausia, kas laukia ispanų. Netrukus miestą ima plauti tokia liūtis, kokios Madrido gyventojai neregėjo ilgai.

Lietuva paprašė Baltarusijos padėti atstatyti per abi šalis tekančios Neries lygį, smarkiai sumažėjusį dėl sausros, trečiadienį pranešė Aplinkos ministerija. Ministras Kęstutis Mažeika informavo Baltarusijos gamtos išteklių ir Aplinkos ministeriją, kad Neries upėje Lietuvos teritorijoje susidarė kritinė padėtis. Anot ministro, smarkiai žemėjantis vandens lygis kelia grėsmę Neries ekosistemoms, augalijai ir gyvūnijai, taip pat laivybai tiek Lietuvoje, tiek Baltarusijoje.

Lietuvą alinant rekordiniams karščiams, sparčiai senka ir šalies upės. Štai Lietuvios upių tėvu vadinamame Nemune taip pat pastebimas vandens kiekio sumažėjimas. Prienų rajono savivaldybė oficialioje savo feisbuko paskyroje pasidalino kiek neįprastu su šiuo reiškiniu susijusiu vaizdeliu. Prienietė Justė Paleckaitė nufilmavo Nemune bėgiojantį ar tiesiog atsigaivinti nusprendusį briedį. 15 sekundžių trukmės vaizdo įraše matyti, kaip briedis skuodžia į priešingą Nemuno pusę.

Birželio 25-ąją ypatingą dieną mini garsi TV laidų vedėja, savo šypsena ir juoku užauginusi ne vieną vaiką. „Tele Bim-Bam“ vedėja Neringa Čereškevičienė šiandien švenčia 53-iąjį gimtadienį. Daugelis turbūt prisimena ir šiandien dar gali sudainuoti Neringos dainuotas dainas. Būtent su ja užaugo didelė dalis vaikų, kurie jau šiandien patys yra sukūrę savo šeimas.

Lietuvoje tęsiantis karščiams, šalies upių vanduo nusekęs daugiau nei įprastai birželio mėnesį, teigia Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai. „Tiek rytinėje, tiek pietinėje, tiek centrinėje ir vakarinėje dalyse vanduo gana ženkliai nusekęs. Visame Nemuno, Neries baseine, Nevėžio, Jūros baseine – visur yra žemesni lygiai negu įprastai birželio mėnesį“, – BNS sakė Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus.

Prasidėjus pavasariniam polaidžiui, vandens lygis pamario upėse kai kur pasiekė stichinį lygį. Kaip pirmadienį rodo Hidrometeorologijos tarnybos skelbiamos hidrologinės prognozės, stichinį lygį vanduo pasiekė Nemuno atšakoje Atmatos upėje ties Rusne, čia vandens lygis siekia 3,6 metro – apie metru daugiau nei įprastai. 4,5 metro vandens lygis šioje upėje jau būtų laikomas katastrofiniu, tačiau prognozuojama, kad artimiausiomis dienomis upės vanduo ims slūgti.

Štai šios įspūdingos, po keliolika kilogramų sveriančios lašišos dūksta ne Kanadoje ar Norvegijoje. Gražuoles milžines užfiksavome Vilnelės upėje sostinėje. Būtent dabar Lietuvoje didžiulių žuvų neršto metas. Sraunioje upėje lašišos išrausė šimtus plika akimi puikiai matomų gelsvų lizdų, kur suslėpė apvaisintus ikrelius. Viena patelė jų gali išneršti iki 40 tūkstančių.

Nenuvertinkite Žemės stichijų galios. Tuo įsitikino kinai, kai per naktį pliaupęs lietus šalies pietvakariuose sukėlė galingas purvino vandens sroves miestų gatvėse, kurios savo kelyje plovė viską. Neįtikėtinai staigiai kilusį potvynį pietvakarių Kinijos Yunnanio provincijoje kinai filmuoja mobiliaisiais telefonais. Vaizdelis išties įspūdingas, neįtikėtina, tačiau atrodytų nedidelis kiekis vandens lyg kokį laivelį lengviausiai nusineša autorikšą.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Neretai šiuo metu nuo potvynio vandenyse skęsdavęs Pamarys šį kartą stebi priešingą reiškinį – Kuršių mariose ir upėse kasdien slūgsta vanduo. Specialistai sako, kad kol kas didelių bėdų nėra, tačiau esama padėtis kelia nerimą. Potvyniais garsėjantis Šilutės kraštas vandenyje skęsdavo ir rugsėjo ar net rugpjūčio mėnesiais. Tačiau dažniausiai pievas ir kelius vanduo semti pradėdavo lapkričio pabaigoje, po rudeninių liūčių.

JAV ir Izraelio geologai išnagrinėjo sąlygas, kurioms esant Marse praeityje galėjo egzistuoti upės, pranešė „Physorg.com“. Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Nature Geoscience“. Kad planetoje galėtų egzistuoti skystas vanduo, būtina tanki atmosfera, užtikrinanti aukštą temperatūrą ir slėgį, sakoma pranešime.

Naujo Europos Komisijos užsakymu atlikto besikeičiančio klimato poveikio Europos šalims tyrimo išvadose sakoma, kad iki kito amžiaus pradžios Europa susidurs su rimtu vandens išteklių trūkumu. Mokslininkai prognozuoja, kad iki šio amžiaus pabaigos Pietų Europoje, įskaitant Iberijos pusiasalį ir Italiją, bus iki 80 proc. daugiau sausrų, nei šiuo metu. Upių vandeningumas tam tikrose Europos dalyse dėl besikeičiančio klimato gali sumažėti iki 40 proc., praneša „Dailymail.co.

 Agnė Kairiūnaitė, LRT radijas, LRT.lt Praėjus dešimtmečiui po svarstymų, Kaune pradėti Marvelės upių uosto statybos darbai. Juos baigti ketinama po dvejų metų. Įrengus krovinių krovimui pritaikytą prieplauką, vidaus vandenų transportas bus integruotas į vientisą krovinių pervežimo sistemą Nemunu iki Klaipėdos uosto. Šiuo metu uosto teritorijoje vyksta paruošiamieji darbai.

 Laivybos vidaus vandenų keliais naujasis sezonas, startavęs balandžio 25 d., žada teigiamų poslinkių kuriant naujus laivybos planus ir numatant tolimesnes vidaus vandenų kelių infrastruktūros vystymo perspektyvas. Pasak VĮ VVKD generalinio direktoriaus Gintauto Labanausko, visada labai svarbu žiūrėti į priekį ir ieškoti naujų galimybių, kad artimiausioje ateityje upėse atsirastų gerokai daugiau uostų ir prieplaukų, suklestėtų krovininė ir keleivinė laivyba.

Žemės vandenynų ir vandens, kuris kadaise tekėjo Marse, šaltinis greičiausiai yra tas pats: meteoritai, kurie nukrito planetose tuomet, kai jos formavosi, teigiama naujame tyrime. Mokslininkai analizavo dviejų retų Marso uolienų, kurios į Žemę nukrito kaip meteoritai, sudėtį ir nustatė, kad Marso vanduo greičiausiai atkeliavo iš planetinių sudedamųjų blokų, panašių į tuos, kurie suformavo Žemę.

Dzūkijoje ne tik mažėja turistų, pageidaujančių plaukti baidarėmis, bet trumpėja ir poilsiautojų maršrutai. Brangiai kainuojantys leidimai plaukti Ūlos upe atbaido Lietuvos turistus, nors kaimynai lenkai ir toliau renkasi penkių dienų maršrutus Dzūkijos upėmis, praneša LTV naujienų tarnyba.

Vilniaus visuomenės sveikatos centras praneša, kad nuo birželio 1 d. Vilniaus mieste skelbiama maudymosi sezono pradžia. Artėjant vasarai, gegužės pabaigoje, Vilniaus miesto savivaldybė organizavo komisiją, kuri patikrino, ar miesto paplūdimiai ir maudyklos pasiruošė vasarai. Komisijos darbe dalyvavo ir Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialistai.

Tikėsite ar ne, bet pasaulyje yra ne viena ir ne dvi su jūromis nesiribojančios valstybės, kurios turi savo karinį laivyną. Kur tie laivai plaukioja? Ežeruose, upėse ir jūrose, žinoma. Štai sąrašėlis.

Šį pavasarį niekas neprognozuoja tokio potvynio, dėl kurio Kaunas, prie trijų upių – Nemuno, Neries ir Nevėžio – esantis miestas, buvo priverstas prieš dvejus metus išgyventi pavojų kupiną laikotarpį. Tačiau įvairios tarybos intensyviai ruošiasi galimam Neries (ji dažniausiai ir daugiausiai nemalonių staigmenų pateikia šalia upės gyvenantiems žmonėms) vandens lygio pakilimui.

Aplinkos apsaugos darbuootojams teko pasukti galvą, kaip sugauti namuose atsiradusį 1,7  metro krokodilą, rašo newsru.com. Sausio 7 dieną namo savininkus šeštadienio rytą pabudino garsus lojimas. Išėję iš miegamojo pasižiūrėti ko loja šuo, svetainėje pamatė reptiliją. Gyvūnų apsaugos specialistai paaiškino, kad kartais  krokodilai darosi agresyvūs ir neretai užklysta į žmonių gyvenamą aplinką.

Nuo rytojaus, rugsėjo 16 d., iki spalio 15 d. pagrindinėse lašišų ir šlakių susitelkimo vietose bei nerštavietėse bet kokia jų žvejyba leidžiama tik įsigijus licenciją. Ji išduodama vienai dienai (kainuoja 10 Lt) arba vienam mėnesiui (kainuoja 50 Lt), bet ne ilgesniam laikotarpiui kaip iki spalio 15 d. Ir mėnesio, ir dienos licencija suteikia teisę sugauti tik vieną šlakį arba lašišą. Licencijas galima įsigyti regionų aplinkos apsaugos departamentuose.

Pietų Filipinuose daugiau kaip 0,5 mln. žmonių nukentėjo per potvynį, kurį sukėlė šalies didžiausią upę užkimšusios vandens lelijos. Lelijos užkimšo dalį 320 kilometrų ilgio Rio Grandės upės, neleisdamos po pastarosios savaitės liūčių susikaupusiam vandeniui nutekėti į Moro įlanką, į pietvakarius nuo Mindanao salos. Rio Grandė yra ilgiausia pietinės Filipinų Mindanao salos upė ir antra didžiausia šalyje upių sistema, praneša naujienų agentūra AFP.

Kauno miesto ir rajono gyventojai nerimaudami dairosi į ledų sangrūdas Neryje - baiminamasi potvynio. O štai Grigiškės jau su juo grumiasi. Kodėl per pačius šalčius pakilo Vokės vanduo, atsako neturi net specialistai. Nėra ir recepto, kaip potvynį suvaldyti. Sprogdintojai delsia Praėjusią savaitę Kauno savivaldybėje vykusiame posėdyje buvo aptarta situacija Kauno mieste ir rajone dėl susikaupusių ledų sangrūdų Neries upėje - nuo žiočių iki pat Jonavos.

Gili šiemetinė žiema, storas sniego ir ledo sluoksnis kelia rūpesčių prie didelių upių įsikūrusiems gyventojams. Jiems kyla ne tik dėl potvynio, bet ir nuošliaužų pavojaus. Dabar tik šie pasvirę medžiai rodo, kur dar prieš porą mėnesių buvo Neries krantas. Ledų sangrūdoms pristabdžius tėkmę, upė maždaug 20 metrų pasiplatino kelią, nuplovusi beveik 150 metrų dešiniojo kranto ties Skirgiškėmis.