Tačiau moherį graibsto ir žaislų bei aksesuarų kūrėjos. Lietuvoje populiarėja ir dekoratyvinių ožkų auginimas laimei ir džiaugsmui teikti.
Panevėžietė Beata Norvilė kartu su mama beveik 3 hektarų ūkyje Mickiemės kaime, Panevėžio rajone, įkūrė neįprastą Angoros ožkų ūkį. Beveik visas turimas ožkas jos augina dėl jų išskirtinės vilnos. Tai pirmosios Lietuvoje tokios veislės ožkos, itin švelnios ir be galo draugiškos.
„Ožkas kerpame du kartus, pavasarį ir rudenį, ir per vieną kirpimą nuo vienos ožkos vidutiniškai 3–4 kg moherio“, – sako B. Norvilė.
Moterys ne tik užsispyrė auginti išskirtines ožkas, bet ir pačios apdirba jų vilną. Kerpa, plauna, karšia ir verpia. Tiesa, verpimo amato Beata išmoko iš savo mamos, kuri ne vieną dešimtmetį dirbo linų kombinate, o namuose papildomai audė tautinius drabužius.
„Tai yra seniausias verpimo būdas. Nes senovėje ir egiptiečių laikais reikėjo siūlų, reikėjo kažką apsirengti“, – teigia B. Norvilė.
Natūralaus moherio siūlai vidury kaimo įkurtose dirbtuvėlėse verpiami ir atraminiais verptukais, ir rateliais. Tačiau rankų darbas turi vertę ir atsiperka. Pasak Beatos, ožkų vilna rinkoje labai paklausi: „Mocheris labai skiriasi nuo avių vilnos ir tvirta, ir blizgi, taip pat ir švelni. Ir jos panaudojimas yra labai platus. Visokių siūlų gali pridaryti ir su kaspiniukais, kriauklelėm, ir su sruogomis.“
Stebina ir šio moherio panaudojimo galimybės, pasak Beatos, dažytų sruogų pastaruoju metu labai pageidauja lėlininkės. Tačiau tokio ilgio garbanas užaugina tik ožys Džefris.
„Netikėjau, kad Lietuvoje tiek daug lėlininkių yra. Mes vieną kirpimą Džefriui praleidome, nes reikia kas pusę metų kirpti, tai ir va virš 30 cm sruoga per metus užaugina“, – sako Beata.
Beata su mama ūkyje ne tik kuria gaminius, verpia siūlus, bet rengia ir edukacines šio amato programas. Mat ne kiekvienas vaikas jau yra matęs ožką, o ir suaugusieji ne visi atskiria.
„Dabar toks atgimimas dėl to, kad yra smagu, įdomu vėl iš naujo tą patirti. Vyrai greičiau išmoksta verpti, moterys labiau nori, bet vyrai greičiau išmoksta. Ir paverpti, ir pavelti vilną ir darželinukai atvažiuoja“, – sako B. Norvilė.
Kitame Panevėžio rajono gale, Bistrampolio dvare, po aptvarą kartu su alpakomis, lama ir škudų veislės avytėmis laksto būrys nulėpausių ožkų ir du kamerūno ožiukai. Linksmo būdo naminiai gyvūnai lankytojams draugiški ir be galo smalsūs lyg šunys.
„Maži vaikai ne liūtų, tigrų, o triušių ir vištų nėra matę. Todėl aš pastebėjau, kad Lenkijoje interaktyvus žvėrelių apžiūrėjimas, aplankymas labai teisingai veikia“, – tvirtina dvaro šeimininkas Rimantas Gudelis.
Dvaras atkurtas ir puoselėjamas kunigo jau ne vieną dešimtmetį, bet naminių gyvulių ūkis įkurtas neseniai, veikia vos pusantro mėnesio. Pasak dvasininko, idėja atverti ūkį lankytojams pasiteisino, o ir gyvūnai čia parinkti taikaus charakterio.
„Kamerūno ožiukai yra patys mažiausi ožiukai, jų tokia veislė ir jie tikrai negali net mažo vaikelio išgąsdinti ir greitai atkeliaus dar Prancūzijos avytės. Kurios irgi yra mažos. Mes stengiamės padaryti tokį ūkį, kad žmonės galėtų drąsiai prie kiekvieno gyvulėlio prieiti“, – sako R. Gudelis.
O viena dvaro laikoma Anglo Nubian veislės ožka Fentina šiemet pelnė net gražiausios Lietuvoje ožkos titulą. Konkursą Panevėžio rajone kasmet rengia Ramygalos miestas.
