Kaliją primenančios gėlės dideliu žiedu, pavadinimas ne toks gražus ir romantiškas. Tai – lavongėlė. Ji pirmą kartą po pasodinimo pražysta tik praėjus beveik dešimčiai metų. Tokio įvykio ir sulaukė palangiškis menininkas Vytautas.
„Aš ją paglosčiau, pasišnekėdavau. Aš jau prieš porą metų ją šnekinau – pražysk dar, parodyk kaip atrodai. Ir tada, pasirodo, ji išgirdo mane šiais metais“, – sako palangiškis Vytautas Kusas.
Vyras gėlę gavo iš pusseserės ir labai ja rūpinasi – kaitina šildytuvu ir nuolat lepina vandeniu. Mat šis lavongėlei ypač patinka.
Pražydusi lavongėlė užsmirsta. Todėl taip ir vadinama. Kvapas šiek tiek primena kempinėje ilgai užsistovėjusį vandenį. O šį kvapą Vytautas sako su blogiausias linkėjimais siunčiantis koronavirusui.
„Nu, dar niekas nebeldžia į lubas. Na, įėjo vaikai, įėjo žmona, tai taip veido išraiška pasikeitė. Bet už tą parazitą dabar niekas nesmirdi, tai vat, jam už tai jam ir siunčiu tuos linkėjimus ir kad visa Lietuva siųstu tą linkėjimą, kad jis pasmirstų va šituo kvapu“, – pasakoja V. Kusas.
Kaip ir viskas gamtoje, lavongėlės kvapas turi paskirtį. Taip augalas dauginasi. Smarve ypač domisi musės, kurios tamsiuose žiedo užkaboriuose deda kiaušinėlius, aplimpa žiedadulkėmis ir su jomis skrenda iki kitos lavongėlės.
Kretingos žiemos sodo darbuotoja rodo iš kokio mažyčio svogūnėlio lavongelė išauga. Atogrąžose svogūnėlis gali sverti ir 100 kilogramų. Daigas išsikala dažniausiai vasario mėnesį ir auga lėtai. O po kiek laiko įsibėgėja – per parą ūgteli ir po du centimetrus.
„Jis dažniausiai pavasarį išleidžia žiedą. Gana didelį, tas žiedas yra pats didžiausias iš žydinčio augalo žiedas. Jis gali būti 3 metrų aukščio“, – teigia Kretingos žiemos sodo darbuotoja Eleonora Ranciuvienė.
Pirmą kartą pražydęs augalas po to žiedus jau skleidžia beveik kasmet. Tad palangiškis Vytautas lavongėlės žiedu ir kvapu pasidžiaugti nuo šiol galės jau dažniau.
