Viename sostinės parke – tikra paukščių puota. Išdidžiai pietauja genys, ryškiaspalvė zylė, gražuolis varnos giminaitis kėkštas. O sniegena, papūtusi plunksnas, dar laukia savo eilės.
Visgi šiandien vieversio – pavasario šauklio – diena.
„Mūsų tradiciniame kalendoriuje – tai yra pirmoji pavasario diena“, – sako etnologas Libertas Klimka.
Baltijos jūroje, šalia Kuršių nerijos, paukščius stebintis ornitologas Marius Karlonas sako, kad vieversiai jau traukia į Lietuvą, jų suskaičiavo apie dešimt.
„Karts nuo karto pastebime vienas kitas vieversėlis praskrenda pakankamai žemai, visiškai virš bangų. Vienas kitas aukščiau. Be abejo, čiurenimo dar jūroje neišgirstame dėl vėjo ošimo ir laivo, tačiau esame tikri, kad sugrįžę į krantą jau rasime jų pakankamai nemažai“, – pasakoja ornitologas Marius Karlonas.
Pavasarį ant sparnų vieversiai kaip tik šįryt atnešė ir į Žuvinto biosferos rezervatą.
„Vieversio dieną pirmieji vieversiai Žuvinte ir pasirodė. Virš ežero šiandien ryte, apie 10 val. jau buvo girdėti pirmųjų paukščių balsai“, – teigia vyriausiasis ekologas Arūnas Pranaitis.
Įprastai jie čia pasirodo anksčiau – pernai vieversiai Žuvintą pasiekė vasario 13-ąją, užpernai jie pavasarį pranašauti pradėjo vasario 16-ąją.
„Taip, tai, iš tikrųjų, darosi retas reiškinys ir, ko gero, reikės galvoti, kaip tą vieversio dieną patikslinti, jeigu mes spėsime pagal besikeičiančią gamtą“, – kalbėjo A. Pranaitis.
Vieversiai, arba vyturiai – vieni pirmųjų po žiemojimo į Lietuvą grįžtančių paukščių. Tiesa, žiemoja jie ne tolimojoje Afrikoje kaip, pavyzdžiui, gandrai ar kregždės, o Centrinėje Europoje.
„Skrenda jie pakankamai greitai. Gal apie 50-60 km/va. greičiu gali, sakykime, vieversys skristi. Tai paskaičiavus, jeigu jis dieną taip sąžiningai paskrenda, jau, žiūrėkit, gali ir kokius 800 km per dieną nuskristi. Tai iš tiesų taip staigiai atšilus, dvi dienos kokios ir iš tos Vokietijos vieversiukai jau pas mus čiurena“, – sako M. Karlonas.
Šiemet vieversiai neišsigando nei Lietuvą vis dar nuklojusio sniego, nei šaltuko ir namo parskrido net prieš vieversio dieną.
„Čyru vyru pavasaris, bet dar neišėjo pašalas, aruodėliai dyki“, – pasakoja L. Klimka.
Pirmuosius vieversius Nemuno deltoje ornitologai pastebėjo prieš keturias dienas.
„Vieversiai sugrįžę pamatys sniego. Ar jiems tai gali kelti kokį stresą, kaip mes įsivaizduojame? Jokiu būdu. Vieversiai yra regėję ir ne tokių žiemų ir sugrįždavo tada, kai laukuose tik vienas kitas grumstas būdavo“, – teigia gamtininkas Selemonas Paltavavičius.
Visgi mūsų senoliai tikėjo, kad jei giesmininkas pavėluoja parskristi į savo šventę, pavasaris bus ankstyvas, o jei parskrenda anksčiau – kaip šiemet – pavasario dar teks palaukti.
„O artojas tai žiūrėdavo, kur vieversys išsirinks sau lizdui vietą sukti. Jeigu lomelėj, tai ateinanti vasara bus labai karšta, jeigu ant kalniuko, kur nors tokioje atviresnėje vietoje, tai galimas dalykas, kad vasara bus lietinga“, – kalbėjo L. Klimka.
Tiesa, dar mėnesį kitą užburiančių vieversių giesmių neišgirsime.
„Tai yra jauni paukščiai, kurie ieškos sau poros, ieškos perėjimui vietos ir tik tada mes išgirsime tikrąją pilną vieversio giesmę. Pilna giesmė tai yra ir poravimosi, ir teritorijos požymis. Visi paukščiai gieda ne mums – nebūkime tokie savanaudžiai“, – sako S. Paltavavičius.
Visgi kai ką savo naudai padaryti galime. Senoliai tikėjo, kad merginos, norinčios išsaugoti veido skaistumą, Vieversio dieną turi sniegu triskart gerai išsiprausti. O jei norite būti greiti kaip vieversiai, reikia šią dieną iš širdies pasportuoti ar palenktyniauti.
