Baigęs mokyklą Orestas nusprendė palikti Šiaulius ir studijuoti Vakarų Europoje. Ir jam pavyko, po studijų Danijoje jis jau grįžo su pardavimų ir marketingo bakalauro diplomu. Jaunuolis ketina dar gilinti žinias, Lietuvoje studijuoti finansus ir mokslus derinti su darbu. Tačiau dėl pandemijos ekonomikai šlubuojant, jis prognozuoja, kad darbą susirasti nebus lengva, tad svarsto, ar nesuklydo, kad grįžo į tėvynę.
„Lyginant su Lietuvos MMA, alga ten didesnė. Bet aš ėjau pagal intuiciją, vidų. Darbo rinkos centre man sako, galiu tikėtis minimumo. Tikiuosi 600 eurų į rankas, bet esu susitaikęs, jei bus minimumas. Būčiau už tai, kad būtų lygūs atlyginimai. Jei darbas atliktas kokybiškai, lygiai vertinti“, – sako studentas Orestas Tandzegolskis.
Orestas džiaugiasi, kad kitąmet minimalus atlyginimas Lietuvoje padidės ir neturėdamas darbo patirties jis garantuotai gaus bent minimalų atlyginimą, kuris šiuo metu siekia 450 eurų į rankas, o nuo Naujųjų metų bus 20 eurų didesnis.
Tačiau dėl pandemijos sunkumus patiriantys darbdaviai minimalios algos didinimui toliau prieštarauja. Nepavykus vyriausybę įkalbėti ją įšaldyti, jie siūlo bent tokiems kaip Orestas darbo patirties neturintiems jaunuoliams mokėti mažesnį atlygį.
„Situacija dabar 25 proc. jaunuolių neturi darbo, išaugo 13 proc., darbdavys nėra motyvuotas priimti žmogų be patirties, skirti laiko apmokyti. Žemesnė alga padėtų daugiau jaunimo pritraukti į darbo rinką“, – pasakoja Verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.
Mažesnę minimalią algą už dabartinę Verslo konfederacijos prezidentas ragina mokėti jaunuoliams nuo 16 iki galbūt 25 metų.
„Atskaitos taškas 16 metų, kaip kitose ES šalyse. Su laiku augtų ir priartėtų prie nacionalinio suaugusio lygio. Žmogus, kuriam 16-18 metų, neturi patirties, negali pretenduoti į tokį patį lygmenį kad ir valytoja ar pagalbinis statybininkas, kuris turi patirtį“, – teigia A. Romanovskis.
Tokį verslo atstovo pasiūlymą griežtai atmeta profesinės sąjungos, studentų organizacijos bei socialinės apsaugos ministerija ir be užuolankų vadina diskriminaciniu.
„Tokį pasiūlymą vertinu kaip visišką nesąmonę. Toks pasiūlymas susiję sus diskriminacija pagal amžių. Per karantiną kalbėjome, kad negalima diskriminuoti 60-mečių, o dabar diskriminuojame jaunimą“, – kalbėjo profsąjungų pirmininkė Inga Ruginienė.
„Lietuvoje studentai pradirba 33 val. per savaitę, ES – 28. Jei būtų mažinama MMA, jiems reikėtų daugiau dirbti. Studentams ir taip sudėtinga suderinti darbą su studijomis, priversti aukoti akademinius rezultatus“, – sako studentų sąjungos pirmininkas Eigirdas Sarkanas.
„Tai tikrai diskriminuojanti nuostata, kitose valstybėse ženkliai didesnė MMA. Tik padidinus MMA galima kalbėti apie diferenciaciją“, – pasakoja viceministrė Eglė Radišauskienė.
Diferencijuoti minimalią algą pagal amžių dar prieš dešimtmetį Lietuvą sukausčius finansų krizei siūlė Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis ir džiaugiasi, kad šis klausimas vėl keliamas.
Tiesa, skirtingai nei mūsų darbdaviai, jauniausiems darbuotojams jis ragina ne mažinti, o mokėti vyriausybės dabar nustatytą minimalią algą, kuri vėliau su patirtimi didėtų.
„Atskaitos taškas galėtų būti, kad mes jiems nemažintume, o nustatytume jiems minimalią algą, kokią siūlo Trišalė taryba. O daugiau kvalifikuotiems kažkiek daugiau galėtume mokėti“, – teigia Lietuvos banko ekonomistas Raimondas Kuodis.
Yra Europos Sąjungoje šalių, kur minimali alga išties skiriasi priklausomai nuo amžiaus. Štai Nyderlanduose penkiolikmečio ir 21 metų darbuotojo atlyginimas skiriasi tris kartus. Airijoje aštuoniolikmečio minimali alga trečdaliu mažesnė nei dvidešimtmečio.
Tačiau ekonomistas Žygimantas Mauricas perspėja atsargiai svarstyti minimalios algos mažinimą jaunuoliams, mat sunkiai sudurdami galą su galu jie tiesiog emigruos.
„Lietuvai dabar reikėtų siekti skaidrinimo, vienodinimo, dėti visas pastangas, kad atlyginimas į rankas ypač jaunų žmonių būtų didesnis. Kad atšaldytų norą emigruoti dėl finansinių priežasčių į kitas šalis“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Ar mažinti minimalią algą jaunuoliams, darbdaviai su profsąjungomis susiginčijo ir Trišalėje taryboje. Tačiau taip ir neradę bendros kalbos, jie šį klausimą nusprendė atidėti lengvesniems laikams.
