Panevėžietei Ksaverijai šią žiemą padvigubėjusios elektros ir dujų sąskaitos kirto per kišenę. Dujomis savo 50 kvadratinių metrų butelį besišildanti moteris praėjusį mėnesį už dujas ir elektrą paklojo 120 eurų.
„Vasarą taupom, per žiemą apsimokam už dujas. Užtat negali nei dantų susitvarkyti, viską suvalgom“, – sako senjorė Ksaverija.
Dėl karo Ukrainoje elektros ir dujų kainos Europoje ir toliau laikosi aukštumose. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas jau perspėja, kad kitą pusmetį gyventojams už elektrą ir dujas teks mokėti dar brangiau nei dabar – elektra brangtų 50 proc, o dujos net iki 3 kartų.
„Pagal šiandien esančias tendencijas rinkose elektros kaina galėtų augti be priemonių, kurios būtų įgyvendintos apie 50 proc., gamtinių dujų atveju pagal skirtingas grupes galėtų augti 100–200 proc“, – teigė valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
Išgirdusiai tokias naujienas senjorei Ksaverijai svyra rankos.
„Žmonės jauni, užsidirba, bet pensininkams labai sunku. Kilpa ant kaklo ir viskas, ką darysi“, – kalba Ksaverija.
Prezidentas Gitanas Nausėda priekaištauja valdantiesiems, kad šie atmetė jo siūlymą padalinti bent po 100 eurų senjorams infliacijos naštai palengvinti ir ragina skubiai padėti žmonėms.
„Tai tikrai skaudus klausimas, procentai, kuriais kyla elektros ir dujų kainos, mes jau nelabai turime rezervų paveikti pačią kainą, jie jau panaudoti, išdėstyta. Kuo toliau kainos auga, tuo mažiau bendrovės tiekiančios gali prisiimti naštą ant savo pečių. Tiesioginė įtaka kainom yra mažiau paveiki, turime mažiau galimybių sustabdyti beįsisukančią infliaciją, turime kompensuoti jos padarinius“, – teigė G. Nausėda.
Štai konservatorius komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas siūlo kitą pusmetį toliau riboti dujų ir elektros kainų augimą – kad jos nedidėtų daugiau 20–30 proc. Be to, jis ragina vyriausybę parengti naują kompensacijų gyventojams tvarką, kad pašalpų sulauktų nebe 150 tūkstančių, o bent dvigubai daugiau žmonių – ne tik sunkiausiai besiverčiantys, bet ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai.
„Kompensacija turi būti prieinama nepasiturintiems ir vidurinei klasei. Galime žiūrėti į vidutinį atlyginimą, šeimos pajamas. Estijoje kompensacija prieinama gaunantiems šeimos pajamas 2,5 tūkst eurų. manau ir Lietuvoje galėtume kalbėti apie panašius rodiklius“, – kalbėjo M. Majauskas.
Premjerė Ingrida Šimonytė patvirtina, kad vyriausybė jau rengia planą, kaip palengvinti gyventojams brangstančių elektros ir dujų kainų naštą, tačiau jį pateiks tik kitą mėnesį. Esą vyriausybė gali pasiūlyti priemonių derinį – ne tik apriboti kainų augimą, bet ir pasiūlyti kompensacijas platesniam gyventojui ratui.
„Po liepos 1 prasideda naujas reguliavimo laikotarpis. Būkite ramūs, vyriausybė situaciją mato, ją vertina rimtai, mano, kad reikėtų matant pilną vaizdą karo sąlygomis pateiks pasiūlymus, kokius manys geriausiai atliepiančius problemas, kurios žmonėms kyla“, – aiškino I. Šimonytė.
Tokius konservatorių planus peikia opozicija.
„Dalis išlaidų yra nukelta 5 metam, tokio modelio neradau kitose ES valstybėse. Ekonomistai tai vadina – parduoti ateitį vardan trumpalaikės ekonominės ir politinės naudos“, – sakė Seimo narys Audrius Butkevičius.
„Pats geriausias kelias kalbant apie elektrą – jos pardavimu ir tiekimu turėtų užsiimti valstybė, turėtų būti reguliuojama valstybės rinka. Žmonės, kurie prievarta neišstumti pas elektros spekuliantus, moka 17 ct už kW, o kuriuos prievarta išstūmė, ateina pasiūlymas 30 ct“, – kalbėjo Seimo narys Valius Ąžuolas.
Ekonomistas Nerijus Mačiulis ragina vyriausybę neversti dar daugiau žmonių kompensacijų prašytojais viliantis, kad dėl biurokratinių kliūčių dalis jų nusispjaus ir neprašys iš viso. Anot ekonomisto, geriausia būtų vyriausybei tiesiog apriboti dujų ir elektros kainų augimą tiek gyventojams, tiek verslui, o nepriemokas padengti iš biudžeto.
„Reikėtų neieškoti kaip išskaidyti padidėjusias sąnaudas per ilgesnį laikotarpį, nežiūrėti, kokioms visuomenės grupėms kompensuoti, bet priimti sprendimą tiesiog subsidijuoti visiems išlaidas, padengti kaštus iš valstybės biudžeto“, – komentavo ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Beje, beliko tik trys mėnesiai apsispręsti elektros vartotojams, atidėjusiems nepriklausomo elektros tiekėjo pasirinkimą. Valstiečių atstovai Seime ragina elektros rinkos liberalizavimą iš viso stabdyti, tačiau Mykolas Majauskas tokiam siūlymui nepritaria, nors ir neatmeta, kad gali svarstyti terminų atidėjimą dar kartą.
