Liuksemburge susitikimą paryčiais su Sviatlana Cichanouskaja pradėję Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, ketvirtąjį sankcijų paketą Baltarusijos režimo pareigūnams patvirtino vieningai. Sutarimas rastas ir dėl sektorinių sankcijų šalies ekonomikai.
Tiesa, savaitės pabaigoje jas dar turės patvirtinti Briuselyje susirinkę eurobloko šalių lyderiai. ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis sako: „Tai yra platesnis paketas. Jame yra 86 asmenys ir juridiniai asmenys. Ne tik asmenys, bet ir bendrovės.“
Juodajame Briuselio sąraše iki šiol buvo 88 asmenys prisidėję prie Baltarusijos rinkimų klastojimo ir represijų prieš taikius demonstrantus, taip pat septyni juridiniai asmenys. Dabar sąrašą išplėtus kone dvigubai, sankcijų sulaukė gynybos ministras bei virtinė aukšto rango politikų, teisėjų, verslininkų.
Sankcijų sąraše Lukašenkos propagandistai bei šeimos nariai: verslu užsiimantis antrasis sūnus Dzmitras ir marti Lilija. Jie nebegalės įvažiuoti į Europos Sąjungą ir bus įšaldytas esantis jų turtas.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia: „Lietuva to ir prašė ir tikėjosi. Mes nuo pat „Ryanair“ lėktuvo krizės dienos kalbėjome, kad ketvirtasis paketas turi būti patvirtintas nedelsiant.“
Sankcijų sąraše atsidūrusios 8 bendrovės jų vadovams ir režimui į kišenę iki šiol krovė milijonus. Tai Baltarusišku vilkikų ir autobusų gamintoja „MAZ“, didžiulius kalnakasybai skirtus sunkvežimius gaminantis „BelAZ“. Pernai pradėjusi veikti „New Oil Company“, skirta importuoti rusišką naftą ir eksportuoti perdirbtą Baltarusijos naftos produkciją.
Ištuštėjusią šalies oro erdvę prižiūrinti „Belaeronavigatsia“. Trys eksporto logistikos ir prekybos bendrovės, kurioms vadovauja artimi Lukašenkos aplinkos žmonės.
Politologas Linas Kojala tvirtina: „Jie yra siejami konkrečiai su režimo atliekamais agresyviais veiksmais: ar tai būtų susiję su lėktuvo priverstiniu nutupdymu, ar su smurtu prieš pilietinę visuomenę ar panašiai.
Planuojama, kad sektorinės sankcijos smogs svarbiausioms šalies ekonomikos sritims finansiškai maitinančioms režimą. Kalio trąšų eksportui, tabako pramonei, naftos ir jos produktų eksportui bei finansų sektoriui. Minsko rėžimas nebegalės skolintis Europos Sąjungos rinkose. Tam galiausiai pritarė ir kurį laiką išsisukinėjusi Austrija, kurios bankai išduoda maždaug 90 tarpbankinių paskolų Baltarusijoje.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maas sako: „Tai pramonės sektoriai, kurie itin reikšmingi Baltarusijai ir režimo pajamoms: visų pirma tai kalio trąšos, o taip pat visas energetikos sektorius ir finansinių paslaugų sektorius. norime, kad šis režimas finansiškai išsektų.”
Paskutines kelias savaites A. Lukašenka rūškanu veidu nuolat lankosi įvairiuose Baltarusijos valstybinėse gamyklose, kur dar tik paskelbus apie būsimas sankcijas pradėjo raginti jų vadovus ieškoti naujų prekybos krypčių. Kalio trąšų ir naftos produktų prekyba – šalies ekonominis stuburas itin svarbus užsienio valiutos šaltinis.
Pernai eurobloko šalys iš Baltarusijos įsigijo trąšų ir chemikalų už 1,2 mlrd. Eurų. Dar milijardą Baltarusija gavo iš naftos produktų eksporto Europos Sąjungai.
J. Borrellis sako: „Šios sankcijos bus skausmingos. Šios sankcijos bus itin skausmingos Baltarusijos ekonomikai.“
L. Kojala tvirtina: „Tai yra svarbūs sektoriai, juo labiau, kad iš jų yra generuojamos režimo pajamos. Ir ypatingai kalbant apie naftos produktų eksportą į kitas valstybes. Jeigu jis būtų sustabdytas arba ženkliai apribotas – Baltarusijos režimas netektų labai ženklios dalies savo biudžeto pajamų.“
Tiesa, L. Kojala pabrėžia, kad tikrąjį sankcijų mastą pajusti bus galima tik šalių lyderiams šią savaitę sutarus dėl detalių: „Labai daug lems, ar tos trąšos negalės būti realizuojamos tik ES rinkoje, bet galės būti toliau tranzitu parduodamos kitoms šalims, ar tai reikš visiška jų judėjimo per ES draudimą, kas aišku tuos potencialius kaštus ir sankcijas taikomas pačiai ES ir atskiroms jos valstybėms šiek tiek gali padidinti.“
Lietuvos geležinkeliai skaičiuoja, kad kroviniai iš Baltarusijos sudaro kone trečdalį viso šios bendrovės krovinių srauto, o pajamos iš baltarusiškų krovinių siekia apie 100 mln. eurų. Baltarusiški kroviniai sudaro daugiau nei 30 proc. visų Klaipėdos uosto krovinių.
Vien „Belaruskalij” kalio trąšų pakraunama apie 11 mln. tonų. Kokį poveikį sankcijos gali turėti Lietuvos įmonėms žada aiškintis Vyriausybė. Premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad nuostolius patirsiančias įmones teks remti finansiškai: „Tikrai vyriausybė šitą poveikį vertins, ir tiek kiek reikės vyriausybės paramos, tarkime, infrastruktūrai – tiek ir bus.“
Prezidentas Gitanas Nausėda, kuris ketvirtadienį vyks į Briuselį patvirtinti sektorinių sankcijų sako, kad Lietuva jas palaikys nepaisant to, ar jos apims Lietuvai jautrų trąšų eksportą, ar ne.
Prezidento patarėjas Darius Kuliešius sako: „Šiandien tos sankcijos yra iš tikrųjų reikalingos ir būtent tie veiksmai, kuriuos matome ir su nelegalia migracija, ir kiti grasinimai yra daromi galbūt su tikslu sustabdyti ir pagąsdinti Europos Sąjungos valstybes nepriimti tų sankcijų.“
Beje, į eurobloko užsienio reikalų ministrų susitikimą šiandien atvyko ir Irako užsienio reikalų ministras, tad Lietuva susitikimo metu iškėlė klausimą ir dėl pasienyje su Baltarusija augančio irakiečių pabėgėlių srauto.
G. Landsbergis teigia: „Norime, kad mūsų partneriai – Europos Sąjunga žinotų apie tai su kuo mes susiduriame ir, kad gali ateiti situacija, kai mums pagalbos reikės.“
Netrukus naujas sankcijas Lukašenkos režimui rengiasi skelbti Jungtinė Karalystė bei Jungtinės Amerikos Valstijos.
