Pirmadienio rytą Valstybės gynimo taryba (VGT) rinkosi aptarti grėsmių, iškilusių Lietuvos saugumui. VGT atstovai aptarė situaciją Baltarusijoje, Astravo atominės elektrinės (AE) keliamą pavojų ir valstybės gynybos finansavimo klausimą.
Išvardijo Valstybės gynimo tarybos nutarimus
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė po VGT posėdžio komentavo, kad iš viso buvo pristatytos 3 veikimo kryptys nacionaliniam saugumui užtikrinti. Pirmoji kryptis yra susijusi su sienos apsauga, antroji – kova su kontrabanda, trečioji – migrantų judėjimo į kitas valstybes ribojimas.
„Kaip žinia, per šiuos metus turime jau 440 neteisėtų migrantų, ir tai yra skaičius didesnis net 6 kartais, jeigu lyginsime su praeitais metais“, – nurodė ministrė.
Pasak jos, akivaizdu, kad yra būtina įdiegti maksimalią Lietuvos sienų apsaugą: „Reikalingos sienų stebėjimo sistemos ir tas jau daroma. Šiame tikslinamame biudžete yra numatyta 11,5 mln. eurų tam, kad tos sienų stebėjimo sistemos atsirastų.“
Įrengti apsaugos sistemas, padengiant 100 proc. Lietuvos sienos, užtruktų apie 1 metus.
A. Bilotaitė į sienų apsaugą ragino žvelgti kompleksiškai: „Tai nėra vien tik sienų stebėjimo sistema, tai yra ir detekcinė sistema, tai ir pareigūnų efektyvus darbas.“
Verdant diskusijoms apie poreikį pasienį atitverti fizine tvora, toks sprendimas dar nėra priimtas. Ministrė nurodė, kad tam reikalinga detali kaštų naudos analizė.
Antroji krašto apsaugos veikimo kryptis – kontrabandos prevencija. „Kontrabanda yra tas lėšų šaltinis, kuriuo yra finansuojamas Baltarusijos režimas. Mes aktyviai darbuojamės su Muitinės departamentu, nes matome rizikas, kad tiek nelegali migracija, tiek kontrabanda gali keliauti per pasienio punktus ir reikalingas labai didelis įsitraukimas ir iš Muitinės departamento“, – teigė A. Bilotaitė.
Trečia veikimo kryptis – neleisti migrantams patogiai judėti į kitas Europos Sąjungos valstybes. Ministrė nurodė, kad svarbu nesudaryti prielaidų naujam migracijos kelio atsiradimui. „Mes turime labai aiškiai pasakyti, kad mūsų migracijos procedūros yra orientuotos į nacionalinio saugumo interesus“, – sakė ji.
Šiuo metu dėl visų neteisėtai atvykstančių migrantų pirmiausia yra kreipiamasi į teismą dėl jų suėmimo procedūros – taip apribojamas jų judėjimas. „Tai leidžia tuos žmones sulaikyti, kad jie neišeitų, nepabėgtų. Tai yra aiški žinia, kad nėra patogu čia (į Lietuvą – aut. past.) atvykti ir pasiekti kitas savo kryptis“, – sakė ministrė.
Galiausiai VGT susirinkime paliesta opi tema – ginkluotės klausimas. „Mūsų pasienio pareigūnai, deja, dar yra ginkluoti senais ginklais: 1957 – 1992 metų kalašnikovais. Ta problema nėra sprendžiama jau 25 metus. Bus rasti tiek teisiniai tiek techniniai sprendimai ir mūsų VSAT pareigūnų ginkluotė privalo būti pakeista į modernią, atitinkančią aukščiausius standartus“, – sakė A. Bilotaitė.
„Šiandieną, ypatingai šitame kontekste, gėda, kad VSAT pareigūnai turi tokius ginklus“, – pridūrė ji.
Taip pat ministrė akcentavo, kad būtina tinkamai pasirengti dėl Astravo AE kylančioms grėsmėms. Šiam tikslui VRM jau yra surinkusi apie 99 mln. eurų.
„Pagal branduolio planą yra paruoštas 8 komponentų pratybų ciklas. Pirmas etapas jau yra įvykęs ir per 2 metus turėtų įvykti visi likę etapai“, – sakė ministrė.
Ji įvardijo, kad tik 38 proc. Lietuvos gyventojų žinotų, ką reikia daryti įvykus branduolinei nelaimei. „Todėl yra paruoštas Vidaus reikalų ministerijos komunikacijos planas, tam, kad būtų didinamas pasirengimas ir supratimas mūsų visuomenės galimoms grėsmėms“, – sakė A. Bilotaitė.
Numatė didėjančio migrantų srauto scenarijus
Agnė Bilotaitė atskleidė, kad šiuo metu svarstomi galimi nelegalios migracijos augimo scenarijai, apimantys nuo 500 iki 10 tūkst. migrantų per dieną.
Pasak ministrės, esant šiems scenarijams, suvaldyti migrantų srautui nebepakaktų vien ministerijai pavaldžių tarnybų, o reikėtų ir savivaldybių pagalbos.
„Yra paruoštas mūsų tam tikras planas, jei, tarkime, tie srautai būtų iki 500 asmenų per parą, iki 1000 asmenų ir iki 10 tūkst. asmenų. Kalbant apie pirmąjį planą, jei bus žmonių iki 500 asmenų, tai mes išnaudojame visas Užsieniečių registracijos centro, Pasieniečių mokyklos patalpas, įrengta ir stovyklavietė, kurioje yra virš 350 žmonių, ir po 3 parų jau būtų reikalingos savivaldybių patalpos ir maitinimas“, – po Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdžio žurnalistams sakė ministrė.
Anot jos, pagal antrąjį scenarijų, jei per parą į Lietuvą atvyktų iki tūkstančio asmenų, be minėtų priemonių, būtų įrengta papildoma stovyklavietė tūkstančiui žmonių, po trijų parų taip pat būtų kreipiamasi pagalbos į savivaldybes.
Portalas tv3.lt primena, kad iš viso šiemet į Lietuvą iš Baltarusijos bandė patekti beveik puspenkto šimto neteisėtų migrantų. Šis neteisėtai sieną kirtusių užsieniečių skaičius šešis kartus viršijo 2020 m. duomenis.
Kaip nurodė vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, Baltarusija sąmoningai nukreipė nelegalių migrantų srautą į Lietuvos teritoriją, taip pradėdama hibridinį karą.
Siekiant užtikrinti sienos apsaugą, sustiprintos pasieniečių pajėgos. Jiems talkina ir Šaulių sąjunga, Viešojo saugumo tarnyba. Pradėjus stigti vietos, kur apgyvendinti migrantus, Pabradės Užsieniečių registracijos centro teritorijoje įkurtas palapinių miestelis. Anot ministrės, palapinės pritaikytos net ir šaltesniam metų laikui, tačiau ateityje ketinama nuomotis ir modulinius namelius.
Aštrėjant situacijai prie Lietuvos – Baltarusijos pasienio, politikai ragino prezidentą Gitaną Nausėdą kuo greičiau sušaukti VGT posėdį.
VGT vadovauja Lietuvos prezidentas, o likę tarybos nariai – tai premjeras, Seimo pirmininkas, krašto apsaugos ministras, Lietuvos kariuomenės vadas.
