Laima Ratkelienė dailina kailį tigrui, o jis labai neįprastas – iš augančių tujų. Ir tokių unikalių gyvūnų šeimos namų kieme Babtuose – 16 – visas mini zoologijos sodas.
„Du tigrai, liūtas, kiškis, žirafa, drambliai“, – gyvūnus vardina Babtų gyventoja Laima Ratkelienė.
Dar katinai, vėžlys, raganosis, erelis... O kad visi jie draugiškai sugyventų ir nieks be leidimo į kiemą neįžengtų – prie vartų stebi šeimininkų antrininkai.
„Čia šeimininkai sodybos. Mes vienodo beveik ūgio, kadangi mano antrininkė su skrybėlaite tai aukštesnė“, – sako L. Ratkelienė.
Visi šie kūriniai – topiarai – iš visžalių augalų suformuotos skulptūros, kuriais šeima susidomėjo prieš 15 metų. Svarbiausia čia fantazija ir kantrybė. Užauginti tokį gyvūną kaip dramblė prireikia ir dešimties metų.
„Dramblei mamai mes jau tokias maždaug mano ūgio sodinom tujas, ji pasodinta 2012 metais“, – pasakoja neįprasto zoologijos sodo šeimininkė.
Kieme galima sutikti ir žvėrių karalių – liūtą. Jis formuojamas jau 5 metus, o karčiai dar nesuvešėjo
„Kojos kaip ir panašios, o kitur dar trūksta. <...> vielos turi nesimatyti. – Tai čia metai kiti? – Du, jei nieko neatsitiks“, – teigia L. Ratkelienė.
O viskas prasideda nuo metalinio karkaso – čia vyro Algirdo meistrystė.
„Iš pradžių darydavau su smulkiom detalėm, nes atrodė, reikia, kaip skulptūrą padaryt, o paskui kai pradėjo augti, tai pamatėm, kad tik pagrindines linijas. <...> Aš pradžioj padarau rėmelį, tujų nebūna, o paskui jau užsiima žmona, į kojas tujas pasodinam ir jau jos darbas prižiūrėt, karpyt“, – pasakoja A. Ratkelis.
Grožio procedūras gyvūnams daro Laima – tenka kirpti, rišti, lenkti šakas, kad jos augtų norima kryptimi. Prižiūrėti visus šio zoologijos sodo gyventojus – iššūkis. Jie visi natūralaus dydžio
„Pasižiūri nuotraukas, kokia struktūra to gyvūno ir tada darai. Sunkiausia tą pirmą rėmą padaryt, išlankstyt“, – sako A. Ratkelis.
Vėliau visą tūrį užpildo augalai. Topiarai kuriami iš kadagių, eglių, puskiparisių, buksmedžių ar kukmedžių. Ratkeliai pasirinko tujas
„Mes patys išmąstėm, kadangi tie buksmedžiai lėtokai auga ir anksčiau būdavo nelabai palankios žiemos sąlygos, dažnai jie nušaldavo ir mes pamąstėm, kad galėtumėm iš tujų auginti“, – prisimena L. Rutkelienė.
O štai su ilgakakle kone 5 metrų žirafa nusprendė eksperimentuoti – pasodino vijoklį. Jis greičiau auga, o rudenį pakeičia spalvą – tad nors gyvenime neįprasta – čia žirafa keičia kailį ir nusidažo raudona spalva.
„Padarė karkasą, 20 metais, ir tai pirmais metais mes buvom gebenę užsodinę, bet pamatėm, kad nelabai auga, nuruduoja lapai, tai kitais metais persodinom su vinvyčiu“, – sako Babtų gyventoja.
Kaip juokauja šeimininkai, kartais beaugdami gyvūnai ir gerokai pasikeičia – taip elniukas virto kiškiu. O tigras kasmet vis pilnėja ir labiau primena lokį. Tad vyksta tarsi natūrali augintinių kaita.
Laima atskleidžia ir dar vieną svajonę.
„Aš labai norėčiau dar krokodilo, didelio“, – sako Laima.
Pasaulyje topiarai jau žinomi daugybę amžių, manoma, kad pirmosios skulptūros iš augalų sukurtos dar 15 amžiuje prieš Kristų, ypač išpopuliarėjo senovės Romoje, vėliau šis menas kiek primirštas ir atgijo tik viduramžiais, o suklestėjęs per Renesansą puošė karalių ir didikų rūmų parkus.
Daugiau neįprasto zoologijos sodo vaizdų – vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
.jpg)
