Savo įsivaizduojamą Europos šantažo scenarijų atskleidęs diktatorius sako, tokį pasiūlymą pateikęs Vokietijos kanclerei dar pirmo telefoninio pokalbio metu. Ir kol Europoje netyla aistros dėl kanclerės ir diktatoriaus pokalbių – pastarasis naktimis toliau organizuoja Lenkijos sienos šturmą, šį kartą ir su „specnazo“ pagalba.
Lenkai skelbia, kad Libano civilinė aviacijos administracija iš Beiruto taip pat ribos lėktuvų srautą į Baltarusiją.
Minsko oro uoste migrantai pastarosiomis savaitėmis užplūsdavo atvykimų salę, o ten – atvirkščiai – šiandien nuo ryto jie laukia lėktuvo skraidinsiančio juos atgal į tėvynę. Irako užsienio reikalų ministerija skelbia, kad evakuaciniu lėktuvu į tėvynę turi grįžti maždaug 430 migrantų. Lėktuvas skrenda ir į šalies sostinę Bagdadą, ir į Irako Kurdistano sostinę Erbilį. Irako pareigūnai sako registruojantys ir daugiau norinčių grįžti namo migrantų, kuriuos šantažui išnaudoja Lukašenka.
Minsko oro uosto skrydžių tvarkaraščiuose matyti, kad skrydis buvo planuojamas netrukus po pirmos valandos popiet, tačiau vėlavo maždaug valandą. Ir panašu, kad dauguma šių namo grįžtančių irakiečių dar nė nespėjo pajusti naktinio šalčio prie sienos su Lenkija ir Lukašenkos pareigūnų spyrių prie pjaunančios vielos.
Tai ypač tiražuoja Lukašenkos propaganda. Ir garsiai giriasi per diktatoriaus ir Vokietijos kanclerės pokalbį neva pasiektu diplomatiniu proveržiu. Tai, kad Lukašenka naudojasi situacija – akivaizdu. Diktatoriaus atstovė pareiškė, kad jos darbdavys kanclerei Angelai Merkel dar per pirmą pokalbį pasiūlė pasiimti sau 2000 migrantų įstrigusių prie sienos su Lenkija, mainais į tokius evakuacinius skrydžius.
„ES sukuria humanitarinį koridorių 2000 migrantų esančių stovykloje. O mes kiek galėsime padėsime – jei jie patys norės – likusius 5000 grąžinti į tėvynę. O Angela Merkel, pagal susitarimus, vestų derybas su ES, taip pat ir dėl humanitarinio koridoriaus organizavimo į Vokietiją“, – teigia A. Lukašenkos atstovė Natalija Eismont.
Režimas šantažą tęsia pareikšdamas, esą migrantai nenori skristi namo, bet A. Lukašenkos pareigūnai pasistengs juos įtikinti. „Sąlyga viena – jų noras grįžti. Jėga į Iraką, Siriją ir kitas šalis mes nieko nestumsime“, – sako N. Eismont.
O antrą kartą telefonu su diktatoriumi kalbėjusi A. Merkel vėliau skambinosi ir su lenkų premjeru – tikino, kad ir toliau palaiko Varšuvą. Mat lenkų politikai taip pat pareiškė nemanantys, jog pokalbis su diktatoriumi buvo geras žingsnis, esą kanclerė taip tik padeda Lukašenkai.
Europos Komisija, pažadėjusi surengti technines derybas su režimu dėl migrantų repatriacijos, kartoja, kad Briuselis ir toliau nepripažįsta A. Lukašenkos.
„Nėra jokios kalbos apie derybas su Lukašenkos režimu. Vakar paskelbėme, kad bus techninės konsultacijos su JT agentūromis: Pabėgėlių ir Migrantų reikalų agentūromis ir atitinkamais Baltarusijos atstovais, kad būtų vykdoma pasienyje esančių žmonių repatriacija“, – kalba Europos Komisijos atstovas Ericas Mameris.
O diktatorius šiandien dar daugiau migrantų išveda iš pasienyje įkurtos stovyklos ir apgyvendina netoli sienos esančiame logistikos sandėlyje. Giriasi duosiantis migrantams ir kiniškas vakcinas nuo koronaviruso.
Dieną prieš kameras A. Lukašenka vaizduoja apsimestinį rūpestį migrantais, o naktį parodo savo tikrąjį veidą: ir toliau bando juos stumti per sieną. Naujausias bandymas šturmuoti Lenkijos sieną užfiksuotas šalia Dubičės Čerkevnės kaimo. Po nakties priedanga A. Lukašenkos pareigūnai per sieną stūmė daugiau migrantų, nei šiandien popiet įsodino į lėktuvą Minske.
„Įvyko didžiausias organizuotas bandymas kirsti sieną. Baltarusijos pusėje susirinko 500 žmonių. Maždaug 200 pavyko prasibrauti pro sieną ir kelis metrus įbėgti į Lenkijos teritoriją, bet jie nedelsiant buvo sustabdyti“, – komentuoja Lenkijos pasieniečių atstovė Anna Michalska.
Varšuva skelbia, kad prieš prasidedant sienos šturmui – baltarusių pareigūnai vykdė žvalgybą ir veikiausiai ardė atitvarą. O tuomet liepė migrantams svaidyti į lenkų pasieniečius akmenis ir brautis pro sieną. O viskam vadovavo režimo „specnazo“ arba specialiųjų dalinių ginkluoti pareigūnai.
Šiandien Lenkijoje vieši britų gynybos ministras. Londonas Varšuvai siūlo karo inžinierių pagalbą pasienyje su Baltarusija.
„Neapsigaukite – tai, kas vyksta prie sienos su Baltarusija – tai tyčinis ir suplanuotas bandymas destabilizuoti ne tik Lenkiją, bet ir jos kaimynes, kaip Latvija. Jie nori silpninti Europą, kad ir toliau galėtų stumti savo darbotvarkę“, – sako Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace'as.
Britai perspėja ir Rusiją nesiimti karinių avantiūrų prie sienos su Ukraina, mat pasaulio žvilgsniams nukrypusį Baltarusiją – Maskva prie Ukrainos telkia karines pajėgas. Kaistant situacijai regione sujudo ir Estija – Talinas į iš anksto neskelbtas pratybas šaukia 1700 savo rezervistų, kurie padės įrengti pjaunančią vielą palei sieną su Rusija.
