„Gerbdami ir vertindami pareigūnų darbą, tikrai turime suprasti, kad Lietuvai daroma žala, kai apie mus rodomi propagandiniai reportažai iš kitos sienos pusės. Nesvarbu, kas filmavo, filmavo taip, kaip reikėjo Baltarusijos pasienio tarnyboms nušviesti. Atsikirsti mes nepajėgūs. Turime galvoti apie Lietuvos reputaciją“, – sakė politikas.
Ketvirtadienį dėl to Liberalų sąjūdžio frakcija į savo posėdį buvo pasikvietusi VSAT vado pavaduotoją Rimantą Petrauską ir Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininką Dainių Radzevičių.
„Mes nežinome tiesos, aš, kaip žmogus, visuomenė turi teisę žinoti tiesą“, – tvirtino E. Gentvilas.
Lygino su sausio 13-ąja
Per frakcijos posėdį jis prisiminė 1991 metų sausį, kai sovietai prieš taikius Lietuvos gyventojus naudojo karinę jėgą.
„Sausio 13-ąją aš buvau čia (parlamente – BNS). Sausio 13-ąją Lietuvos žurnalistai karinę ataką prieš Lietuvą filmavo. Įsivaizduokite, jeigu būtų kas nors Lietuvoje uždraudęs žurnalistams filmuoti. Būtų M. Gorbačiovo propaganda pasklidusi po visą pasaulį. Šiandien Lietuvos žurnalistų nufilmuotų kadrų dėka Lietuva nuteisė tuos žmones. Ką jūs darote? Būdamas valdančiojoje daugumoje pradėsiu reikalauti pono Liubajevo atsakomybės“, – kalbėjo E. Gentvilas.
R. Petrauskas tvirtino, kad ribojimas patekti į vieno kilometro atstumo ruožą nuo sienos įvestas esant nepaprastajai padėčiai dėl padidėjusių grėsmių saugumui.
VSAT: kameros provokuotų migrantus
„Siekiant sukontroliuoti padėtį pasienio ruože, kuo yra mažiau kokių nors žmonių, tų pačių medžiotojų ar grybautojų, ar kitų kategorijų, tuo lengviau dirbti pareigūnams. Vienas dalykas, kada pasienyje yra dešimt ar 20 nelegalių migrantų, ir visai kas kita, ką stebime prie Lenkijos sienos, kai tam tikroje teritorijoje gali pasirodyti ir 500 migrantų, ir 1000 migrantų“, – kalbėjo jis.
Pasak jo, pasieniečiai turi suvaldyti šiuos asmenis, taip pat „eliminuoti tam tikras grėsmes ir veiksnius“, kurie galėtų skatinti konfliktines situacijas iš migrantų pusės.
„Kas vyksta, kada migrantas pamato kamerą prieš save? Tada visai grupei sukyla emocijos, jie pradeda reikšti nepasitenkinimą, daryti konfliktines situacijas. Kaip tada reaguoti į situaciją pasieniečiui, kuris turi vykdyti operacijų vadovės pavedimą apgręžti ir grąžinti nelegaliai atvykusį asmenį į Baltarusiją?“ – pasakojo pareigūnas.
Tvarka gali keistis
D. Radzevičius pranešė, kad Lietuvos žurnalistų sąjunga kreipėsi į Vidaus reikalų ministeriją prašydama pakeisti minėtą tvarką.
„Jie žadėjo svarstyti. Labai tikiuosi, kad kuo greičiau bus išspręsta, tuo greičiau galėsime sudaryti sąlygas žurnalistams atlikti darbą profesionaliai“, – sakė LŽS pirmininkas.
„Žurnalistai šiandien supranta saugumo klausimus, niuansus, nežinome nė vieno atvejo, kad žurnalistai būtų trukdę dirbti pasieniečiams, kad būtų pažeidę galiojančius įstatymus. Bent iš žurnalistų pusės garantuojame, kad dirbsime profesionaliai ir labai norėtųsi, kad tas kilometro atstumas nuo pasienio, kuris būtent uždraustas žurnalistams dirbti, būtų kuo greičiau pakeistas“, – tvirtino D. Radzevičius.
R. Petrausko teigimu, VSAT vado įsakymas galėtų būti pakeistas, atsižvelgiant į situaciją pasienyje.
„Visiškai priklausys, kaip vystysis toliau situacija tiek mūsų pasienyje, tiek prie Lenkijos sienos. Atsižvelgiant į tai bus daromi atitinkami sprendimai“, – sakė jis.
D. Radzevičius taip pat atkreipė dėmesį, kad draudimai žurnalistams gali būti nustatomi tik įstatymais, o ne tarnybos vado įsakymais.
„Labai svarbu, kad pasienio specialistai, ekspertai, teisininkai ir vadovai suprastų, kad įsakymais drausti žurnalistams atlikti savo pareigą tikrai nepadoru ir neteisiška“, – sakė Žurnalistų sąjungos vadovas.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų.
Lietuva ir Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Praėjusią savaitę Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje susitelkus keliems tūkstančiams migrantų ir jiems mėginant šturmuoti sieną, Lietuvos pasienyje su Baltarusija mėnesiui įvesta nepaprastoji padėtis.
