Kaip tv3.lt pasakojo nevyriausybinių organizacijų vadovės, nepaprastoji padėtis nesutrukdys ir toliau teikti humanitarinę pagalbą migrantams. Tiesa, į pasienio ruožus savanoriai patekti negali, tad humanitarinius paketus dalina pasieniečiai. Nevyriausybinės organizacijos daugiausiai padeda migrantams, jau apgyvendintiems Lietuvoje.
Jei reikės, kvies daugiau savanorių
Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugijos vadovė, generalinė sekretorė Kristina Meidė portalui tv3.lt sakė, kad reiškiniai, vykstantys prie Lenkijos sienos, iš tiesų neramina. Todėl organizacija nesėdi sudėjusi rankų – turi ir savanorių rezervą, ir kaupia atsargas.
„Jau galvojame, kur gautume greitai drabužių, kokių maisto produktų ilgo galiojimo reikėtų turėti. Kokią įrangą organizuotume, su kuria galėtume gaminti maistą. Tokias pagalbos schemas dėliojamės, kaip reaguotume, jei didesnis skaičius žmonių patektų į Lietuvą“, – sakė K. Meidė.
Pašnekovė minėjo, kad prireikus daugiau darbo rankų, Raudonasis Kryžius nedvejodamas kvies savanorius prisidėti.
„Turime patirties – kai labai reikia, žmonės yra be galo pilietiški. Per kelias dienas esame surinkę virš 1 tūkst. savanorių, kai reikėjo padėti ligoninėse. Pasikviestume rankas, jeigu tik jų prireiktų“, – dalinosi K. Meidė.
Nuo migrantų krizės pradžios daugiau nei 400 Raudonojo Kryžiaus savanorių veikia stovyklavietėse.
Papasakojo, kas sudaro humanitarinį paketą
Nevyriausybinės organizacijos „Lietuvos Caritas“ generalinė sekretorė Deimantė Bukeikaitė patikino, kad pasiruošimas galimam didesniam migrantų srautui intensyviai vyksta. Šiuo metu savanoriai pakuoja humanitarinius paketus, skirtus pasienyje įstrigusiems žmonėms.
Humanitarinių paketų turinys priklauso nuo to, kam jie skirti – vyrams, moterims ar vaikams.
Juos sudaro maisto produktai, pavyzdžiui: jautienos konservai, užpilami makaronai, riešutų mišinys, avižinė užpilama košė, sausainiai, cukrus, arbata, vanduo.
Greta pridedamos ir higienos priemonės, dezinfekcinis skystis, respiratoriai. Kiekvienas pabėgėlis gauna drėgnų servetėlių, o moterys papildomai – higieninių įklotų. Vaikams priklauso kūdikių dantų pasta, kremas, sauskelnės, mišinukas ir buteliukas pienui.
Raudonojo Kryžiaus vadovė akcentavo, kodėl būtina teikti humanitarinius paketus pabėgėliams: „Žmonės, kurie nepateko į Lietuvą, mums buvo svarbu, kad jie nebūtų palikti visiškai be maisto, vandens. Nėra duomenų, ar jie turi galimybę grįžti į kažkokį miestą, pasiekti stogą, maistą, vandenį.“
Humanitarinius paketus apgręžiamiems migrantams dalina pasienio pareigūnai, savanoriai į pasienio ruožus pakliūti negali.
„Humanitarinę pagalbą pasienyje įstrigusiems migrantams teikia pasienio pareigūnai, mes gelbstime migrantams, apgyvendintiems užkardose bei apgyvendinimo centruose-stovyklose“, – sakė D. Bukeikaitė.
„Caritas“ su savanorių pagalba supakavo apie 2 tūkst. maisto paketų, 1,3 tūkst. higienos paketų, 300 humanitarinių paketų vaikams.
Šiltos aprangos nepristigs
D. Bukeikaitė dalinosi, kokios pagalbos apgręžiamiems migrantams reikia labiausiai.
„Mūsų žiniomis, šiuo metu žmonėms trūksta maisto, geriamo vandens, šiltų drabužių. Pasitaiko, kad kas nors prašo ir batų. Taip pat žmonės neturi galimybių šildytis maistą, nebent kūrena laužus. Trūksta jiems miegmaišių. Pasitaikydavo, kad poreikis būdavo ir medicininei pagalbai“, – vardijo ji.
Tad „Caritas“ padeda migrantus aprūpinti ir šiltais drabužiais. Pasieniečius pasiekė apie 40 dėžių su kojinėmis, pirštinėmis, kepurėmis ir šalikais.
„Renkame pirštines, kepures, šalikus ir kojines. Duosime šiuos daiktus pasienio pareigūnams, kurie, kartu su humanitariniais paketais, pagal poreikį jau dabar dalina žmonėms, įstrigusiems pasienyje. Šiltų drabužių rezervą tiek vyrams, tiek moterims, tiek vaikams turime, tai jeigu bus poreikis – nedelsiant perduosime pasienio pareigūnams“, – pasakojo D. Bukeikaitė.
Situacijai prie sienos kaistant, gali prireikti ir daugiau darbo rankų, todėl „Caritas“ aktyviau ieško savanorių. D. Bukeikaitė pažymėjo, kad nevyriausybinės organizacijos (NVO) nuolat susitinka ir tariasi su valdžios institucijomis, stebi humanitarinės pagalbos poreikį ir yra pasiruošusios prisidėti.
Nepaprastoji padėtis didelės įtakos neturės
Portalas tv3.lt teiravosi, ką pagalbos organizacijoms reiškia įvesta nepaprastoji padėtis, ar tai darys įtaką savanorių veiklai.
D. Bukeikaitė minėjo, kad Lietuvoje apgyvendintiems migrantams pagalba bus teikiama pagal seną tvarką, tačiau padėtis pasienio užkardose gali truputį keistis.
„Įvesta nepaprastoji padėtis, kol kas mūsų, kaip NVO, darbui migrantų apgyvendinimo centruose-stovyklose įtakos neturi. Mes ir toliau vykstame į migrantų apgyvendinimo centrus-stovyklas, organizuojame ten humanitarinę pagalbą bei kitas su prieglobsčiu, vertimais, teisine pagalba ir užimtumu susijusias veiklas pagal poreikius“, – sakė ji.
„Iki paties pasienio mes neprieidavome net ir kai nebuvo įvesta nepaprastoji padėtis. Visas stovyklavietes ir užkardas galėjome lankyti ir iki šiol galime, jeigu ten apgyvendinti žmonės. Neturime dar aiškių atsakymų, kaip galės dirbti mūsų teisininkai ir stebėtojai stovyklose“, – sakė K. Meidė.
D. Bukeikaitė papildė, kad užkardose gali būti kiek kitokia situacija ir vylėsi, kad NVO bus leidžiama toliau atlikti stebėtojo vaidmenį.
„Kadangi tai yra pasienio zona, tikėtina, kad gali būti apriboti migrantų skambučiai artimiesiems, tačiau toliau užkardose galėsime teikti tiek humanitarinę, tiek psichosocialinę pagalbą. Tikimasi, kad šiuo laikotarpiu bus leidžiama ir toliau vykdyti NVO stebėtojų vizitus“, – teigė pašnekovė.
Žmonėms trūksta veiklos ir knygų
K. Meidė džiaugėsi, kad pirmieji ir svarbiausi migrantų krizės uždaviniai šiandien jau išspręsti.
„Šiandien pirmąjį krizės etapą įveikėme – žmonės turi stogą virš galvos, karštą maistą, sausą lovą, drabužius, nebešąla“, – sakė ji.
Pašnekovė pridūrė, kad liko kitų pabėgėlių rūpesčių, kuriuos reikia spręsti. Svarbiausias tikslas būtų gerinti migrantų psichologinę savijautą.
„Jų psichologinė būsena nėra gera: jie pateko į šaltą šalį, kur klimatas nepažįstamas, lūkesčiai kitokie, jie uždaryti, daug nežinios dėl ateities, nėra užimtumo. Šiandien labiausiai norėtume padėti, kad žmonės turėtų veiklos. Tada ir diena kitaip praeina, ir nuotaika geresnė.
Stengiamės su savanoriais ir mobiliomis komandomis rasti užsiėmimus, pritaikyti tai, ką žmonės veikė savo šalyje. Kažkas buvo kirpėjas, kažkas – kepėjas. Bandome sudaryti jiems tokias sąlygas vykdyti tokias veiklas, kur jie gyvena: gali apkirpti draugus likimo, kažkas gali kepti vaikų gimtadieniams tortus ir taip pradžiuginti mažuosius“, – sakė ji.
Pareigų migrantai imasi noriai, juos džiugina visi užsiėmimai, kurie atitraukia nuo kasdienybės, minties, kad jie neturi judėjimo laisvės.
„Vaikai pradėjo mokytis – reikia pamatyti jų veidus. Kaip jie noriai mokosi lietuvių kalbos, sveikinasi lietuviškai, skaičiuoja eidami kartu. Tikrai matau, kad trūksta to užsiėmimo žmonėms“, – sakė K. Meidė.
Taip pat pabėgėliai trokšta ir skaityti knygas. Raudonasis Kryžius ieško knygų anglų kalba, tačiau ne visi migrantai šia kalba skaito ir prašo knygų gimtosiomis kalbomis.
Kartais užtenka žmogiško ryšio
Dar vienas ryškus poreikis migrantų stovyklose – tai psichologinė pagalba. Tačiau kol kas nepavyksta šio poreikio pilnai patenkinti, koją pakiša ir specialistų trūkumas, ir vertėjų stygius.
„Ne kiekvienas žmogus gali kalbėti angliškai ir ypač apie savo emocijas, mintis. Todėl kartais tenka statyti į eilę ir tik tada, kai turime vertėją, tokią paslaugą teikti“, – tv3.lt pasakojo K. Meidė.
Vis dėlto Raudonasis Kryžius randa išeičių, kaip pagelbėti migrantams ir be profesionalių psichologų pagalbos.
„Kartais pakanka žmogiško rūpesčio, pokalbio ir nebūtinai tik iš profesionalo. Turime mobilias grupes, iki 15 žmonių kas dieną lankosi stovyklose ir jie pasiekia migrantus, su jais kalbasi, girdi rūpesčius. Mes juos išgirstame ir bandome atliepti poreikius“, – sakė K. Meidė.
Baiminasi, kad nesikartotų įvykiai prie Lenkijos
Portalas tv3.lt primena, kad praėjusią savaitę Baltarusijos pasienyje su Lenkija susitelkė keli tūkstančiai migrantų. Jie pasienyje įkūrė stovyklas ir vis bando pralaužti užkardas, kad patektų į Lenkiją.
Lietuvos pasienyje nuo lapkričio 10 d. įsigaliojo nepaprastoji padėtis, nes Lietuvos pareigūnai baiminasi panašaus scenarijaus, kaip ir Lenkijoje.
Į Lietuvą šiemet neteisėtai pateko daugiau nei 4,2 tūkst. migrantų, beveik 7 tūkst. užsieniečių apgręžti pasienyje.
Vakarų šalys kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
