Politologai aiškina, kad tik dabar pradeda išsigryninti ir Nausėdos vertybinės pažiūros, esą daug žmonių balsuodami prieš dvejus metus tikėjosi kitokio prezidento. Beje, ekspertai neabejoja, kad Nausėda jau ruošiasi antrajai kadencijai.
Vėlų vakarą lygiai prieš dvejus metus štabas pasitiko ką tik išrinktą naująjį prezidentą – Ingridą Šimonytę įveikusį buvusį ekonomistą Gitaną Nausėdą, į rinkimus nešusį taikdario politikoje vėliavą.
Tuomet prezidentas teigė: „Politikai, į kuriuos dedamos didelės viltys, 100 proc. neįvykdo tų lūkesčių. Tai aš nenorėčiau būti dar vienas šitoje galerijoje.“
Yra ar nėra toje galerijoje, spręs rinkėjai. Bet paties Nausėdos galerija įvairiaspalvė. Dar tą pačią vasarą prezidentas gavo krikštą nuo tuomečių valdančiųjų valstiečių, kai teko iš naujo tvirtinti ministrus, kurių matyti postuose nebūtinai norėjo. Todėl vėliau turėjo daug problemų su Jaroslavu Narkevičiumi, kurio, net ir paliepęs, nesugebėjo patraukti iš posto.
Jau pirmaisiais metais Prezidentūra iš biudžeto užsiprašė 300-ų tūkstančių eurų Turniškių rezidencijos remontui, bet Nausėda su žmona taip ten ir neišsikraustė, liko vaizdingoje vietoje Pūčkoriuose. Paskui smogė pandemija, valstiečius pakeitė konservatoriai su liberalais – su naujomis ir tebesitęsiančiomis intrigomis dėl įtakos, ko pats Nausėda prieš patekdamas į rūmus labai žadėjo vengti.
„Bandymas tarp valdžių laikotarpį užpildyti, kai keitėsi Vyriausybės, sudarė tarybą, ekspertų tarybą, kuri ėmėsi spręsti kovido klausimus. Matėme prezidento įsiklausymą ir pamatymą situacijos, kai jis vetavo 3 proc. kartelę Seimo rinkimuose“, – teigia politologė Rima Urbonaitė
Apžvalgininkas Virgis Valentinavičius sako: „Bijau, kad pats tvirčiausias apibūdinimas taip ir liko – aukštas ir gražus. Nes politikoje matom, kad rezultatai labai vidutiniški, gerovės valstybė beveik pamiršta.“
Ekspertai pabrėžia, kad vidaus politikoje pirmaisiais metais Nausėda bandė būti aktyvus, tačiau labiau apsiribojo žodžiais nei darbais. O ir žodžiai dažnai versdavo kraipyti galvas.
„Konkretumo mažai, nes kiekvieną kartą, kai prezidentas pareiškia kokią nors poziciją, reikia pakankamai daug išaiškinimų. Tada prasideda, kad viena pusė suprato vienaip, kita – kitaip“, – sako komunikacijos ekspertas Arūnas Armalis.
Itin garsiai nuskambėjo ir Nausėdos pasirodymas kontraversiškame Šeimų gynimo marše nuotoliniu būdu. Tradicinių savo vertybių jis neslėpė ir prieš rinkimus, tačiau ekspertai pasigenda jau minėto jo pažado būti taikdariu ir atstovauti visiems piličiams.
„Kai tu matai prezidentą, kuris gina Toliatą ir negali pamatyti kitos pusės, kad ir Seimo nario Raskevičiaus, kuris sulaukia grasinimų, tai nėra tinkamas kelias“, – sako R. Urbonaitė.
Ekspertai akcentuoja – tikrąjį vertybinį veidą Nausėda pradeda atskleisti tik dabar.
„Rinkimų kampanijoje jis pristatinėjo save kaip visų žmonių prezidentą, pakankamai plataus ir liberalaus požiūrio. (…) 10:39 Dabar atrodo, kad dalį savo rinkėjų jis apgavo“, – sako A. Armalis.
Politologė Rima Urbonaitė tikina: „Daugelis rinkėjų balsuodami ne iki galo suprato, už ką balsuoja. Kuo toliau, tuo prezidentą matome aiškiau besiorientuojantį ne į visą Lietuvą, bet į tam tikras Lietuvos dalis. Tai turbūt sietina su tuo, kad prezidentas galvoja ir apie antrą kadenciją.“
Esą šiam siekiui – įsiteikti būsimam elektoratui – skirtos ir garsiosios prezidentūros užsakymu atliktos apklausos, pavyzdžiui, ką tauta galvoja apie Partnerystės įstatymą.
„Lyderis veda žmones, o ne lyderis seka paskui žmones. Tai patys spręskit“, – rėžia V. Valentinavičius.
Apklausos jo paties atžvilgiu Nausėdai palankios, jis išlieka geriausiai vertinamu dabar pareigas einančiu politiku. Pasak „Baltijos tyrimų“, palankiai jį vertina per 70 proc. gyventojų.
