prezidentūra

Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui raginant grįžti prie Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono idėjos siųsti karius instruktorius į Ukrainą, šalies vadovo vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tikina – Lietuva neatmeta tokios galimybės. Visgi, jis akcentuoja, kad Vakarų šalys gali remti Ukrainos kovą prieš agresorę ir kitais būdais, ne tik siunčiant mokomąsias karių misijas.

Prezidento kanceliarija, įsikūrusi centrinėje Vilniaus dalyje prie centrinių Vilniaus universiteto rūmų jau alsuoja žiemos švenčių nuotaikomis. Kaip skelbia Centrinė viešųjų pirkimų informacinė sistema, kanceliarija sudarė 17,4 tūkst. eurų vertės viešųjų pirkimų sutartį dėl kalėdinių instaliacijų nuomos. Sutartis pasirašyta su bendrove „Švenčių studija“, kuriais vadovauja verslininkė ir architektė Jolanta Tūraitė, kūrusi ne vieną miesto eglę.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketvirtadienį spręs, ar šalies vadovo Gitano Nausėdos kvietimas gegužę laukti prezidento rinkimų rezultatų nebuvo agitacija. Sprendimo projekte siūloma konstatuoti, jog „nėra pakankamai duomenų“ pripažinti šio kvietimo agitacija. Komisija tyrimo ėmėsi po to, kai prezidento rinkimų dieną G. Nausėda savo „Facebook“ paskyroje pasidalino įrašu, kuriame kvietė laukti rinkimų rezultatų Prezidentūros kieme.

Ketvirtadienį prezidentas Gitanas Nausėda pirmininkavo Nacionalinei visuotinės gynybos koordinavimo tarybai, kur buvo aptartas sąjungininkų vaidmuo Lietuvos visuotinėje gynyboje, savivaldos ir karo komendanto sąveika. Tarybos posėdyje buvo akcentuojamas diasporos vaidmuo karo padėties metu bei pabrėžiamos kelios svarbios pamokos.

Trečiadienį Prezidentūroje vyks šalies vadovo Gitano Nausėdos inicijuotas kasmetinis Regionų forumas, skirtas svarbiausiems regioninės politikos klausimams aptarti. Kaip pranešė Prezidentūra, pirmoji renginio dalis bus skirta Lietuvos kelių infrastruktūros, būsto politikos perspektyvos bei savivaldybių investicijų ir finansavimo klausimams aptarti. Diskusijoje dalyvaus ministrai, Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas, savivaldybių merai.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos prioritetas šioje Seimo rudens sesijoje yra skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Ji įvardijo šeimų stiprinimo ir pensijų kėlimo politiką kaip prezidento artimiausios veiklos kryptis bei pabrėžė, kad pensijos turi kilti sparčiau negu darbo užmokestis. „Skurdo situacijos dalį Lietuvoje sukuria būtent pensininkų skurdas ir tikrai pensijas turime auginti sparčiau negu darbo užmokestį.

Pirmadienį Lietuvoje prasideda nacionalinis judumo iššūkis, Prezidentūroje šia proga rengiamas žmonių su negalia judėjimui skirtas forumas. Kaip pranešė Prezidentūra, šalies vadovo Gitano Nausėdos inicijuotas iššūkis Lietuvoje vyks ketvirtą kartą. G. Nausėda iššūkį kviečia pasitikti su vizija „Tvarus judumas visiems!“, todėl šių metų Darnaus judumo forume dėmesys bus skiriamas gyventojų su ribotomis fizinėmis galimybėmis judėti.

Prezidento Ekonominės ir socialinės politikos grupės vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė ragino Seimą labiau atsižvelgti į vyresnio amžiaus žmonių interesus. Pasak jos, šiandieninė senjorų padėtis bei jų skurdo rizikos rodikliai tenkinti neturėtų, o problemoms spręsti reikalingos naujos kompleksinės priemonės. „Šalies vadovas taip pat įsipareigojo aktyviai dirbti jūsų (senjorų – ELTA) gerovės klausimais ir prezidento pozicija labai paprasta: turime imtis tam tikrų kompleksinių priemonių.

Premjerė Ingrida Šimonytė neigia Prezidentūros pareiškimus, kad tarptautinių sutarčių dėl investicijų skatinimo su Rusija ir Baltarusija denonsavimo klausimą parlamento rudens sesijos metu siūlė spręsti pati Užsienio reikalų ministerija (URM). Ministrė pirmininkė akcentuoja, kad prezidentas turėjo užtektinai laiko pasiūlyti šias sutartis denonsuoti Seimo pavasario sesijos metu. „Vyriausybė posėdyje patvirtino kreipimusis į Prezidentą gegužės pabaigoje.

Antrą kadenciją pradėjusio prezidento Gitano Nausėda komanda atsinaujino trimis patarėjais. Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėja pradėjo dirbti sociologė Jūratė Litvinaitė, o prie Užsienio politikos grupės prisijungė ilgamečiai Prezidentūros darbuotojai Donatas Augulis ir Dainius Žikevičius. „Švietimo, mokslo ir kultūros grupės patarėja pastaruoju metu pradėjo dirbti švietimo ekspertė, istorikė, sociologė dr.

Prezidento patarėjas Vaidas Augustinavčius pabrėžia, kad sparčiai augant prekybai tarp Lietuvos ir Lenkijos, į ją norima integruoti ir gynybos pramonės sritį. „Jei per paskutinius 5 metus bendra prekybos apimtis augo 50 proc., bendros investicijos augo 60 proc., tai gynybos sritis yra dar viena sritis, kuri turi didelį potencialą augti.

Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį su Bosnijos ir Hercegovinos Prezidiumo pirmininku Denisu Bečirovičiumi aptars aptars dvišalius santykius, Europos Sąjungos plėtrą, Vakarų Balkanų regiono saugumą. Kaip skelbia Prezidentūra, tai pirmasis jo vizitas į Lietuvą. Vėliau su Bosnijos ir Hercegovinos lyderiu susitiks ir premjerė Ingrida Šimonytė.

Viešojoje erdvėje kilus diskusijoms dėl galimybės partijos „Nemuno aušra“ lyderiui Remigijui Žemaitaičiui eiti premjero pareigas, Prezidentūra sako, kad apie tokius svarstymus kalbėti yra pernelyg anksti. „Dalintis postus likus dviem mėnesiams iki rinkimų – pernelyg ankstyva. Tik rinkėjams išreiškus savo valią, bus galima kalbėti apie potencialius kandidatus ir vertinti jų galimybes“, – Eltai perduotame komentare teigė šalies vadovo patarėjas Tomas Beržinskas.

Finansų ministerijos pasiūlytas dalies draudimo sutarčių apmokestinimas neturėtų būti taikomas pagrindiniam būstui, sako prezidento patarėjas ekonomikos klausimais Vaidas Augustinavičius. Pasak jo, galėtų būti svarstomas socialiai teisingesnis vadinamojo saugumo įnašo modelis, pavyzdžiui, labiau apmokestinant daugiau turto turinčius gyventojus. „Dar trūksta modeliui atsižvelgimo į būstą, į prieigą prie būsto.

Teisėsaugai atliekant su rėmimo platforma „Contribee“ susijusį tyrimą, prezidento patarėjas Vaidas Augustinavičius neatmeta galimybės griežtinti sutelktinio finansavimo sektoriaus įmonių reguliavimą. „Pirmiausia reikia palaukti tyrimo išvadų, bet neatmesti to, kad galbūt kažkokio reguliavimo gali reikėti“, – „Žinių radijui“ antradienį sakė V. Augustinavičius. Kaip skelbta anksčiau, su „Contribee“ susijusį tyrimą vykdo Kauno apygardos prokuratūra.

Trečiadienio popietę į Prezidentūrą susitikti su šalies vadovu Gitanu Nausėda atvyko premjerė Ingrida Šimonytė – politikai aptars galimus pokyčius Ministrų kabinete. Prieš savaitę, pirmadienį, G. Nausėda pasirašė dekretą, kuriuo paskyrė I. Šimonytę ministre pirmininke ir pavedė jai per 15 dienų sudaryti ir pateikti tvirtinti naują Vyriausybę. G. Nausėda yra teigęs, jog yra konkretūs ministrai, kurie, jo požiūriu, galėtų būti pakeisti po Vyriausybės įgaliojimų grąžinimo.

Po skandalo dėl abiturientų egzaminų rezultatų, Prezidentūra kritikuoja Nacionalinę švietimo agentūrą (NŠA). Šalies vadovo Gitano Nausėdos atstovas akcentuoja, kad pastaraisiais mokslo metais klaidos tapo įprasta švietimo sistemos dalimi. „Nemalonu, bet tenka konstatuoti, jog klaidos ir skandalai tapo įprasta pastarųjų metų švietimo sistemos dalimi. Tai pakerta jaunų žmonių, o ir visos visuomenės, pasitikėjimą švietimo sistema“, – Eltai siųstame atsakyme teigia Prezidentūra.

Po prezidento priesaikos Vyriausybės įgaliojimus grąžinusi ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė tikrinasi pasitikėjimą Seime. Kandidatė į premjeres tikina, jog per pastaruosius pusketvirtų metų Seimo nariai galėjo įvertinti, ar ji tinka ministrės pirmininkės pareigoms, ar ne. Antradienį prasidėjusio Seimo posėdžio metu prezidentas Gitanas Nausėda Seimui pateikė įgaliojimus grąžinusios Vyriausybės vadovės I. Šimonytės kandidatūrą į premjeres.

Premjerei Ingridai Šimonytei sulaukus aštrios kritikos dėl sprendimo šalies vadovo inauguracijos šventėje nesakyti sveikinimo kalbos, Prezidentūra sako to nesureikšminanti. Anot Gitano Nausėdos vyriausiojo patarėjo Frederiko Jansono, tai laisvas ministrės pirmininkės pasirinkimas. „Žmonės turi žodžio laisvę kažką sakyti ir žodžio laisvę patylėti. Premjerė pasirinko nesakyti sveikinimo kalbos – čia jos pasirinkimas.

 Ketvirtadienį Prezidentūroje bus surengta konferencija apie galimybę kiekvienam piliečiui identifikuoti savo vaidmenį valstybės gynybos metu. Kaip pranešė prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis, ketvirtadienį vyksiančioje spaudos konferencijoje bus pristatytas įrankis, papildysiantis Valstybės gynybos planą. Anot jo, įgyvendindamas šiame plane iškeltus tikslus ir visuotinės valstybės gynybos principus, šio įrankio parengimą inicijavo prezidentas Gitanas Nausėda.

Po prezidentūros kritikos sveikatos apsaugos ministro Arūno Dulkio atžvilgiu, esą pastarasis pareigų neatlieka idealiai, jo pirmtakas Aurelijus Veryga nepagailėjo viešos kritikos ir pačiam valstybės vadovui. Tiesa, gerokai kliuvo ir dabartiniam ministrui.

Prezidentūroje dirba trys grožio specialistės, besirūpinančios ne tik prezidentu ir jo komandos nariais, bet ir pirmosios ponios Dianos Nausėdienės išvaizda, skelbia portalas „Delfi.lt“. Portalo teigimu, Prezidento kanceliarijoje dirba kirpėja, kartu su grimere įsidarbinusios pačioje prezidento kadencijos pradžioje, praėjus keliems mėnesiams po inauguracijos. Antroji grimerė prisijungė tik po kurio laiko.

Į skandalą įsivėlusios konservatorės Monikos Navickienės atsistatydinimas iš ministrės pareigų nepakeitė prezidento nuomonės dėl Vyriausybės perkrovimo, sako šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas. „Ponios Navickienės atvejis buvo tam tikras force majeure ir tai niekaip nesusiję su galimu bent jau daliniu Vyriausybės perkrovimu, apie kurį kalbėjo prezidentas.

Prezidentūros kiemelyje Vilniuje trečiadienį rengiamas Žaliųjų idėjų festivalis. Ketvirtus metus iš eilės Prezidentūros vidiniame kieme ir istoriniame parke vyks Žaliųjų idėjų mugė, kur 25 skirtingos organizacijos pristatys savo idėjas. Festivalyje dalyvaujančios organizacijos supažindins su Lietuvos saugomomis teritorijomis, pristatys modernius medelių auginimo būdus, pakvies sužaisti atliekų krepšinį, atkreips dėmesį į kasdien dėl vartojimo didėjančią aplinkos taršą, pranešė Prezidentūra.

Penktadienį Prezidentūros parke vyks tradicinis, vaikams skirtas Olimpinis piknikas.  Kaip skelbia Prezidentūra, pikniko metu vaikai turi galimybę susipažinti su įvairiomis sporto šakomis, dalyvauti sporto užsiėmimuose ir žaidimuose. Taip pat susitikti su žinomais sportininkais bei gauti motyvacijos sportuoti ir gyventi sveikai. Renginį vaikams organizuoja Prezidento kanceliarija ir Lietuvos tautinis olimpinis komitetas.

Prezidento sprendimo dėl Lietuvos pilietybės suteikimo šiuo metu laukia apie 700 asmenų, greičiau patikrinti pilietybės siekiančius asmenis neleidžia riboti resursai, sako Prezidentūra. Prezidentūros BNS atsiųstame komentare teigiama, kad šiuo metu sprendimo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo laukia apie 700 asmenų. Iš jų 331 prašymas apsvarstytas Pilietybės reikalų komisijos, 352 prašymai dar nebuvo svarstyti.

Trečiadienio rytą Prezidentūros, Vyriausybės, kai kurių ministerijų ir kitų valstybinių įstaigų internetinės svetainės susidūrė su trikdžiais. Sutrikimai kilo dėl gedimo, kuris buvo netrukus pašalintas, teigia Valstybės informacinių technologijų paslaugų departamentas. „Šiandien 9 val. 50 min. įvyko Informacinės visuomenės plėtros komiteto Valstybės IT paslaugų departamento platformos tinklo įrangos veikimo sutrikimas dėl gedimo, kuris buvo pašalintas 10 val. 10 min.

Lietuva neturėtų priimti 158 šaliai pagal Europos Sąjungos (ES) migracijos reformą priskirtų migrantų, o vietoje to – sumokėti 3,16 mln. eurų, sako prezidento patarėja. „Migracijos skaičiaus didėjimas tikrai nėra Lietuvos siekiamybė ypač dabartiniam laikotarpiui, todėl prezidentui labiau priimtinas finansinis sprendimas“, – antradienį Žinių radijui sakė prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė.

Prezidentūra ketina siūlyti Seimui stiprinti gynybos pramonę, verslui suteikiant daugiau valstybės garantijų ginkluotės, amunicijos ir kitos karinės produkcijos gamybai, sako šalies vadovas. Pasak Gitano Nausėdos, šiuo metu rengiamos tam skirtos Valstybės skolos įstatymo pataisos. „Pažiūrėjus į mūsų valstybės skolą, ji sudaro apie 40 proc. BVP, tuo tarpu garantijos sudaro tik apie 2 proc. BVP.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad svarbu kalbėti ne tik apie kariaujančios Ukrainos ekonomikos atstatymą, bet ir jos pagerinimą. Taip jis kalbėjo Vilniuje ketvirtadienį vykstant Trijų jūrų iniciatyvos viršūnių susitikimui. „Svarbi tema yra pagalba atstatyti ir pertvarkyti Ukrainos ekonomiką. Svarbu ne tik atstatyti, bet turime ją paversti ją geresne“, – sakė prezidentas.

Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, reaguodamas į žinią apie tai, kad Nacionalinėje teismų administracijoje (NTA) pradėtas tyrimas dėl Prezidentūros siūlymų, teikiant kandidatus į teisėjus, siūlo išplėsti šį tyrimą, numatant, kad būtų įvertinta ir Teisėjų tarybos veikla.

Nacionalinės teismų administracijoje (NTA) pradėtas vidinis tyrimas, kurio metu aiškinamasi, ar skiriant asmenis Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjais, nebuvo galimai pažeistos Teismų įstatymo nuostatos. Apie tai Teisėjų tarybos posėdyje penktadienį pranešė tarybos pirmininkė Sigita Rudėnaitė. „Tyrimas yra pradėtas pagal Korupcijos prevencijos įstatymą mūsų teismų sistemos centrinio, už korupcijos prevenciją atsakingo pareigūno“, – teigė S. Rudėnaitė.

Seimo Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo Tomo Gailiaus istoriją analizavusiai Seimo komisijai paviešinus parlamentinio tyrimo išvadas, kad VSD vadovas Darius Jauniškis talkino tuometiniam kandidatui Gitanui Nausėdai, o atsisakęs liudyti tyrimo komisijai prezidentas pažeidė priesaikos nuostatas, Prezidentūra pateikė savo atsakymą. Jame tvirtinama, jog tai – desperatiškas bandymas paveikti Prezidento rinkimo rezultatus.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis penktadienį viešai kreipėsi į prezidentą Gitaną Nausėdą prašydamas įvertinti kandidato į krašto apsaugos ministrus Lauryno Kasčiūno pasisakymus. Kaip teigia politikas, jį gąsdina Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko išsakyta parama Prancūzijos prezidento idėjai į Ukrainą siųsti karius.

Po trečiadienio vakarą fiksuoto gedimo ketvirtadienį vis dar nepasiekiama Prezidentūros interneto svetainė, likusių valstybinių institucijų tinklalapių veikla atstatyta. Kaip BNS informavo prezidento atstovas spaudai Ridas Jasiulionis, specialistai šiuo metu sprendžia technines problemas. „Informacinės visuomenės plėtros komiteto (IVPK) specialistai nurodo, kad sutrikimo priežastis – techninis gedimas arba žmogiškoji klaida“, – BNS nurodė R. Jasiulionis.

Vidiniuose Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) susirašinėjimuose sankcijų klausimu dalyvavusi šalies vadovo patarėja Skirmantė Straigienė tikina, kad baltarusiškas trąšas siūlyta išimti mainais į Astravo atominės elektrinės (AE) įtraukimą į sankcijų Baltarusijai paketą.  „Mes tai vadiname paketu.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad kilus ginčams dėl diplomatinių paskyrimų, jis dėjo maksimalias pastangas išspręsti susiklosčiusią situaciją ir prezidentui Gitanui Nausėdai pateikė bent 10 kandidatų užimti ambasadoriaus Lenkijoje poziciją. „Dabar turbūt pamesčiau net skaičių, kiek įvairių kandidatų, siekiant išeiti iš situacijos, esu pateikęs prezidentui. Daugiau nei 10“, – penktadienį LRT televizijai sakė G. Landsbergis.

Per pastaruosius mėnesius įvykus keletui su buityje naudojamomis suskystintomis naftos dujomis (SND) susijusių incidentų, Prezidentūra ketina siūlyti griežčiau kontroliuoti jų tiekimo sistemas, o ateityje apskritai atsisakyti šio kuro.

Baltijos šalims ruošiantis po metų atsijungti nuo rusiškos ir prisijungti prie europietiškos elektros sistemos, prezidento patarėjas Jarekas Newierowiczius sako, kad visos su sinchronizacija susijusios rizikos – valdomos. Vis tik, tikina Prezidentūros atstovas, reiktų ruoštis galimai Rusijos reakcijai. „Didžiausia rizika, kurią matėme, tai nesutarimas tarp mūsų pačių – su kolegomis Latvija ir Estija. Tačiau buvo pasiektas susitarimas, kad sinchronizacija įvyks kitų metų vasarį.

Į prezidento postą kandidatuojantis advokatas Ignas Vėgėlė tikina kol kas neturintis planų burti naujos partijos. „Jokiu būdu. Prezidentas yra neutralus, jis privalo burti ir jungti tai, apie ką aš kalbu savo vizijoje“, – renginyje, kuriame buvo pristatyta jo rinkiminės kampanijos vizija, teigė I. Vėgėlė. „Aš neketinu šiuo metu galvoti apie būsimas politinių partijų struktūras, pasikeitimus, jų gali atsirasti naujų, mes apie tai žinome“, – taip pat akcentavo jis.

Praėjusią savaitę jau antrąjį kartą su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu susitikęs prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog „buvo žengtas žingsnis į priekį“, siekiant spręsti tarp institucijų įsižiebusius ginčus. Šalies vadovo viliasi, kad trečią kartą susitikus su ministru bus priimti galutiniai sprendimai dėl kandidatų į diplomatines atstovybes paskyrimo. „Reikalai juda.

Papildomos lėšos gynybai visų pirma turėtų ateiti per ekonomikos augimą, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėja Irena Segalovičienė. „Prezidento nuomonė labai paprasta šitoj vietoj – prioritetas turi būti ekonomikos augimas. Pažiūrėkime į gynybos išlaidas nuo 2019 metų, tada jos sudarė virš 970 mln. eurų, dabar 2024 metais sieks beveik 2,1 mlrd. eurų, tas augimas labai didelis“, – antradienį interviu Žinių radijui sakė prezidento patarėja.

Iniciatyvai „Skaidrinam“ persikėlus į Seimą, Prezidentūra teigia, kad konkrečius parlamentinių lėšų panaudojimo atvejus ir tai reglamentuojančią tvarką turi vertinti patys parlamentarai. „Prezidento nuomone, konkrečius Seimo narių išlaidų, susijusių su parlamentine veikla, atvejus ir šių išlaidų atlyginimo iš valstybės biudžeto tvarką turi aiškinti patys Seimo nariai.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį, artėjančios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga, apdovanojo 2023 m. Nacionalinių kultūros ir meno bei Jono Basanavičiaus premijų laureatus. Šalies vadovas iškilmėse pasidžiaugė, kad Vasario 16-oji kasmet tampa proga nusilenkti Lietuvą ir pasaulį keičiančiai kūrybos galiai. Jį lydėjo išskirtiniu kostiumėliu pasipuošusi pirmoji šalies ponia Diana Nausėdienė.

Trečiadienį vykusiame Seimo Europos reikalų komiteto (ERK) posėdyje Prezidentūra pristatė praėjusios Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimo rezultatus. Visgi šio klausimo svarstyme, kaip įprasta, nedalyvavo Vyriausybės atstovas, nes šalies vadovas Gitanas Nausėda į susitikimą buvo išlydėtas be užsienio reikalų viceministro. Komiteto pirmininkė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė akcentuoja, kad tai nėra įprastas veikimas, todėl teigia posėdžio metu paprašiusi Prezidentūros šios praktikos nekartoti.

Užsienio reikalų ministerija vis dar laukia paaiškinimo, kodėl prezidentui netiko atrinkti kandidatai į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Pasak viceministro Egidijaus Meilūno, šalies vadovas nėra pateikęs oficialių paaiškinimų. Todėl, tęsė jis, tik sulaukus tokio atsakymo, ministerija galės svarstyti, kokių tolimesnių veiksmų imtis dėl diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo pozicijos. Apie prezidentūros ir konservatorių karą dėl ambasadorių.

Prezidentūros siūlymas kompensuoti verslo ir gyventojų išlaidas dėl nuo sausio smarkiai padidinto suskystintų naftos dujų (SND) akcizo nedera su Lietuvos įsipareigojimais mažinti taršą, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Užsenio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad Rusija išsikviesdama diplomatus turi savo siekių, kurie „eina toliau negu Ukraina“. Rusija pirmadienį iškvietė trijų Baltijos valstybių diplomatinius atstovus, apkaltinusi jas bandymu „sabotuoti“ kitą mėnesį vyksiančius Rusijos prezidento rinkimus. Į klausimą, ko siekia Rusija taip elgdamasi, ministras atsakė: „Sunku pasakyti man, gal sutelkti dėmesį. Turime būti atidūs ir stebėti rimtai tokius pareiškimus.

Užsienio reikalų viceministras Jonas Survila sako, kad Prezidentūros atstovai 2021 m. birželį siekė švelninti Lietuvos poziciją dėl europinių sankcijų Baltarusijos trąšų sektoriui įvedimo. Taip politikas teigė pirmadienį posėdžiavusiai Seimo parlamentinio tyrimo komisijai, besiaiškinančiai Valstybės saugumo departamento (VSD) pranešėjo istoriją ir galimą neteisėtą įtaką, įvedant ribojamąsias priemones Minsko režimui.