Laisviečiams koją pakišti gali ir savivaldos rinkimai – jeigu du valdantieji antrajame ture bus išrinkti merais, koalicija nebeturės daugumos. Seimo sesijos išvakarėse susikvietęs valdybą Gitanas Nausėda prabilo ir apie vokiečių brigadą Lietuvoje – patikino dramos šioje istorijoje nematantis.
Prieš devintą valandą ryto į darbą atvykstančio prezidento ir jam įkandin skubančių Seimo valdybos narių vaizdas reiškia viena – rytoj prasideda nauja parlamento sesija. O joje – ne tik mokesčių ir infliacijos temos. Vienas labiausiai dirginančių klausimų – ar Vokietija tikrai atsitraukia nuo plano Lietuvoje dislokuoti brigadą.
„Mes stengiamės kiek galima daugiau ir kiek galima greičiau sukurti reikalingą infrastruktūrą čia, Lietuvoje, kad būtume pasirengę priimti brigados lygio karinį dalinį kartu su visa ekipuote, karine įranga“, – kalba G. Nausėda.
Šią savaitę Lietuvoje viešėjęs vokiečių gynybos ministras Borisas Pistoriusas pasiuntė dviprasmišką žinią – esą brigados atsiradimas priklausys nuo NATO pozicijos. Nausėda tikina, kad partneriai sprendimo nepakeitė.
„Komunikate numatyta ir visiško, šimtaprocentinio brigados dislokavimo galimybė, tiesiog ji nėra konkretizuota laike. Jokios dramos aš čia nematau, tiesiog turime visi toliau sutelktai dirbti“, – tikina G. Nausėda.
Daug triukšmo Seime tikriausiai bus ir dėl valdančiųjų noro kurti specialią komisiją, kuri aiškintųsi, kas prieš prezidento rinkimus pavedė Valstybės saugumo departamentui patikrinti Nausėdos štabo narius. Opozicija panašaus tyrimo siekia ir prieš valdančiuosius – kas galėjo pedofilija įtariamam buvusiam konservatoriui Kristijonui Bartoševičiui nutekinti informaciją, kad jo atžvilgiu atliekamas ikiteisminis tyrimas.
„Ko norėtųsi palinkėti – kad nebūtų dvejopų standartų, kai kurie klausimai lieka be dėmesio, šešėlyje, o kiti klausimai iškeliami ir pasirenkami selektyviai“, – teigia G. Nausėda.
Seimo pirmininkė ginasi, kad valdantieji nebūtinai sieks inicijuoti tyrimą dėl Nausėdos štabo ir VSD.
„Tyrimo komisija yra tik vienas iš galimų sprendimų. Mano vertinimas tyrimų komisijų vajaus pastaraisiais mėnesiais yra skeptiškas, tokių iniciatyvų turėjom 5–6“, – sako Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Vienu iš svarbiausių darbų seimūnai įvardija valstybės tarnybos reformą, kuriai priešinasi profsąjungos. Šalies vadovas pareiškė, kad tarnautojų „garantijų negalima išmesti į šiukšlių kibirą“, o jeigu įstatymas strigs, žada savo siūlymų.
„Mes esame pasirengę gesinti gaisrus ir teikti iniciatyvą dėl teisėjų ir prokurorų darbo užmokesčio pareiginių koeficientų didinimo“, – tviritna G. Nausėda.
Be kita ko, valstybės tarnybos reforma smarkiai padidintų ir politikų algas. Laisvės partija sieks toliau svarstyti Civilinės sąjungos įstatymą, tik nežinia, ar sukrapštys užtektinai balsų. Nepalaiko tos pačios lyties asmenų partnerystės ir prezidentas.
„Tai ir sakiau prezidentui – malonu klausytis jo anglų kalba sakomų ditirambų Europos Žmogaus teisių organizacijoms apie žmogaus teisių padėtį ir labai tikiuosi, kad, jei jis tai gali pasakyti angliškai, gali pasakyti ir lietuviškai – kad žmogaus teises verta ginti“, – teigia Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas.
Beje, keblumų įteisinti partnerystę ar dekriminalizuoti mažą kiekį narkotikų Laisvės partijai gali pridaryti ir merų rinkimai. Jeigu Laisvės partijos deleguota vienmandatininkė Silva Lengvinienė taptų Elektrėnų mere, o konservatoriui vienmandatininkui Audriui Petrošiui klaipėdiečiai patikėtų miesto vadovo kėdę, koalicija Seime aptrupėtų iki 70-ies narių. Vadinasi, trūktų vieno balso iki daugumos – bent kurį laiką, kol būtų surengti nauji rinkimai į Seimo nario vietą, bet ir juos dar reiktų laimėti. Be opozicijos paramos tokiu atveju valdantieji net negalėtų priimti biudžeto, ką jau kalbėti apie partnerystės klausimą.
„Netaps tikrai lengviau, tai galima konstatuoti. Ką darysi. Mes esam įpratę prie režimo, kai žiūrim, kad ir komandiruotes kolegos neišvažiuotų per svarbius balsavimus, balsus susiskaičiuojam, prie matematikos įtemptos esam įpratę“, – tvirtina konservatorius Paulius Saudargas.
„Bet kokiu atveju būtų buvę sunku ir bus sunku, nes nuo pat pirmųjų dienų valdančioji koalicija nėra tokia plati“, – sako V. Mitalas.
„Valdantieji teorinės daugumos praktiškai neturėtų. Jeigu opozicija labai norėtų ir būtų daug stipresnė, gali įvairių „šposų“ prigalvoti – interpeliaciją ministrui, net premjerei“, – sako apžvalgininkas Tadas Ignatavičius.
Ar merų rinkimai taps papildomu galvos skausmu valdantiesiems, paaiškės kitą sekmadienį.
