Ar jums su šia valdančiąją dauguma dirbti geriau, paprasčiau nei su buvusia valdančiąja dauguma?
Visada yra tam tikri santykiai, kuriuos galima pavadinti – pasidalijimo tarp valdžių šlifavimas. Tą procesą reikėjo atlikti tiek su ankstesne vyriausybe tiek ir su šita. Vienareikšmiškai pasakyti lengviau ar ne, nežinau, ar tai tinkamas kriterijus. Man vienintelis kriterijus yra tai, ar mes sugebėsime įgyvendinti tuos tikslus, įstatymo iniciatyvas, mokesčių politikos pasiūlymus. Jei mes tai sugebėsime padaryti su šita valdančiąja dauguma, aš sakysiu, kad bendradarbiavimas yra sėkmingas, nes mes turime rezultatą. Visi kiti dalykai – tie smulkūs pasišpilkavimai, konfliktai ar jų regimybė, kurią kai kas labai paslaugiai išpučia, yra antraeiliai, ir aš neteikčiau tam tiek daug reikšmės, jei būtų viskas tvarkoje iniciatyvų įgyvendinimo prasme.
Abu Vyriausybės vadovai, su kuriais jums tenka dirbti, yra buvę kandidatai prezidento rinkimuose. Tai su kuriuo geriau jums sekasi susikalbėti – su Ingrida Šimonyte ar buvo geriau su Sauliumi Skverneliu?
Mano situacija yra ta, kad man, turbūt, gal šiek tiek lengviau – aš laimėjau rinkimus. Tuo tarpu, mano kolegos šį kartą pralaimėjo, bet ar tai jiems trukdo bendradarbiauti su manimi? Manau, kad tikrai ne. Abu yra patyrę politikai ir puikiai supranta, kad rinkimai yra permainingas dalykas. Žinoma, kad abu jie turi tam tikrų charakterio skirtumų. Tai vėlgi, labai natūralu.
Aš manau, kad reikalingas tam tikras laikotarpis, per kurį geriau pažįstame, suprantame vienas kitą. Tada padarome atitinkamas išvadas ir galime normaliai dirbti toliau. Toks laikotarpis buvo ir bendraujant su ponu Skverneliu, manau, kad šitas laikotarpis eina į pabaigą ir bendraujant su šitos naujosios valdančiosios daugumos premjere.
Pasiūlėte šiek tiek keisti mokesčių sistemą. Sakykite, ar tai yra pokyčiai progresyvumo link, ar ne? Nes dalis jūsų siūlymų yra apie daugiau uždirbančius iš individualios veiklos ir didinimą mokesčių jiems, bet kartu jūs siūlote lengvatas pelno mokesčiui, kuris ir taip Lietuvoje mažas, ir dėl to jūs sulaukiate kritikos iš konservatorių atstovų Seime.
Pirmiausia, reikia tiksliau apibrėžti, ką mes ten konkrečiai siūlome, nes tos pelno mokesčio lengvatos yra siejamos ne su šiaip noru sumažinti pelno mokesčio naštą, o siejama su tam tikrais veiksmais, kuriuos darbdaviai atlieka darbuotojų atžvilgiu. Konkrečiai mes numatome, kad darbo užmokesčio išlaidos, jeigu darbo užmokestis yra didinamas sparčiau negu nustatytas dydis, gali būti išskaičiuojamas iš pelno apmokestinimo ir tokiu būdu pelno mokesčio našta sumažėtų.
Tikslas yra labai paprastas. Pastebėjome, kad nuo 2004 metų Lietuva padarė labai didelę pažangą, kalbant apie BVP vienam gyventojui suartėjimą su Europos Sąjungos vidurkiu. Praktiškai mes prašokome 80-ies procentų ribą. Tuo tarpu atlyginimų lygiu mes vis dar apie 60 procentų Europos Sąjungos vidurkio turime. Pastebėta, kad tose valstybėse, kuriose darbo užmokestis sudaro didesnę dalį bendrajame vidaus produkte, BVP perskirstymo per nacionalinį biudžetą lygis taip pat yra atitinkamai didesnis, kas yra turbūt visiškai logiška, nes darbo užmokestis yra apmokestinamas socialinio draudimo įnašais, gyventojų pajamų mokesčiu ir taip toliau.
Kas vyksta pastaruoju metu Lietuvoje? Tai, deja, darbo užmokestis yra išmokamas kitomis formomis, ne paslaptis kokiomis – tame tarpe ir atlyginimas vokeliuose. Ir aš manau, kad ši priemonė, šitas kelias, ne tik tai darbdaviams leidžiantis pasidalinti savo sukuriama verte, bet ir mažinantis šešėlinę ekonomiką, tikrai yra perspektyvus. Jis jau yra išbandomas kai kuriose valstybėse, konkrečiai Japonijoje. Mes neblogai susipažinome su Japonijos patirtimi šituo klausimu ir dėl to manome, kad tai yra labai prasmingas kelias investuoti į mūsų žmones, pasidalinti ta ekonomine gerove, kurią sukuria mūsų darbdaviai ir mūsų verslas. Tai visiškai atitinka gerovės valstybės principus.
Kitose vietose mes kalbame apie sulyginimą apmokestinimo tarifo tarp gyventojų pajamų mokesčio, individualios veiklos, bet tik tai tuomet, kuomet pajamos per metus viršija 35 tūkst. eurų. Tai yra tikrai ne tokia jau ir menka suma. Na, ir tai turėtų padėti iš dalies išgydyti tą problemą, kuri Lietuvoje pastebima nuo seno, kad skirtingos pajamos iš skirtingų šaltinių yra apmokestinamos skirtingais tarifais. Skirtingais tarifais, mūsų įsitikinimu, reikia apmokestinti ne tam tikras pajamų rūšis, o pajamų dydį. Kuo didesnės pajamos, tuo apmokestinimo tarifas turi būti didesnis. Taigi, turėtume viską pastatyti ant kojų.
Prezidente, o kaip yra, kad sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys iš esmės leidžia suprasti, kad Prezidentas gali kalbėti, ką nori, vakcinos yra tiek, kiek yra, ir jos daugiau nebus, todėl mes iki vasaros vidurio dviejų trečdalių nepaskiepysime. Ar jūs gaunate su ministru skirtingą informaciją apie vakciną ir vakcinavimą? Kaip yra iš tikrųjų?
Aš gaunu informaciją iš pirminio šaltinio, tai yra Europos Sąjungos, kuri derasi su gamintojais, kurie stengiasi pasiekti maksimalų vakcinos kiekį. Šioje vietoje turbūt galima sakyti, kad mes visi galime šnekėti ką norime, bet jeigu vakcinos kiekis bus pakankamas mes tiesiog neturėsime pasirinkimo ir mūsų nesupras, jeigu vakcinos bus patiekta tokia apimtis, o mes sakysime „ai, žinote, mes čia nelabai pasiruošę“ arba „nelabai norime, nelabai skubame, mes vakcinuosime dvigubai mažiau“, tai žmonės ne tik šito nesupras, bet žmonės mus su šakėmis išneš.
Tai šitoje vietoje aš manau, kad mes neturime tuščiai ginčytis, o turime daryti viską, kad vakcinos apimtys Lietuvoje didėtų, ir aš neabejoju, kad artimiausiais mėnesiais ir „Johnson&Johnson“, ir kiti gamintojai ateis į rinką, gaus sertifikatus tiekti vakciną Europos Sąjungoje. Dar kartą kartoju – turime būti pasirengę sparčiam vakcinos apimčių didėjimui kovo-balandžio mėnesiais.
Latvijos prezidentas pasiskiepijo „AstraZeneca“ vakcina nuo koronaviruso šitaip ragindamas ją skiepytis. Ar jūs taip pat ketinate pasiskiepyti, kad tai taptų paskatinimu visuomenei, ar jūs manote, kad tai būtų kažkokios privilegijos pademonstravimas?
Žinote, dabartinėmis aplinkybėmis mes iš tikrųjų matome tam tikrų negražių atvejų, kai buvo pasiskiepyta be eilės. Džiugu, kad ta griežta reakcija, kurią mes pademonstravome, kad tai yra šlykštus ir be galo ciniškas veiksmas, pristabdė šitus mėginimus ir šiuo metu tokių dalykų aš girdžiu mažiau. Esu pasirengęs skiepytis pagal nustatytą tvarką, pasitikiu visomis vakcinomis, kurios šiuo metu Lietuvoje yra tiekiamos, todėl galiu pasiskiepyti bet kuria iš jų ir nematau čia jokios problemos, juo labiau kad ir amžius dar leidžia.
Būta žinių dėl rusų derybų su vokiečiais dėl „Sputnik“ vakcinos, dėl jos pripažinimo, naudojimo Europoje. Be to, kaip matėme, Vengrija nelaukdama to pripažinimo jau tuoj pradeda vakcinavimą „Sputnik“. Jūs neketinate sekti Vengrijos pavyzdžiu, bet kas būtų, jeigu Europos vaistų agentūra pripažintų „Sputnik“?
Kas būtų, jeigu būtų. Jeigu būtų galima svarstyti, ir Angela Merkel ne kartą yra sakiusi, kad taip, galima kalbėtis apie šitos vakcinos taikymą, bet mes nepasitikime vakcina tol, kol šita vakcina yra nepripažinta, nepatvirtinta, neįvertinta atitinkamų specialistų. Kol šito fakto nėra, tai yra kalbėjimas apie nieką. Dar kartą kartoju, kad šiuo metu vis daugiau gamintojų baigia ir testavimą, ir bandymų procesus, teikia paraiškas. Jeigu tos paraiškos bus patenkintos, pasiūla tikrai labai staigiai padidės.
Prezidente, Europoje vyksta diskusijos dėl to, kaip būtų galima sankcionuoti Rusiją dėl to, kas ten daroma. Vienas iš diskusijos objektų – „Nord Stream 2“. Jūsų vertinimu, ar įmanoma šį projektą sustabdyti, ar jis jau yra pasmerktas būti pabaigtas?
Labai sudėtingas klausimas. Diskusijų, tame tarpe ir Europos Vadovų Taryboje, šituo klausimu buvo kilę ne kartą. Pati Vokietija arba jos vadovė, gerbiama Angela Mergel, pati buvo viename iš posėdžių iškėlusi šitą klausimą. Neabejoju, kad tai būtų bene vienas iš skausmingiausių instrumentų Putino režimui, nes visi kiti instrumentai veikia, bet jie, sakyčiau, yra tokio riboto veikimo. Tuo tarpu „Nord Stream 2“ projektas įvertinant, kiek buvo investuota į jį lėšų, kokią didžiulę strateginę, geopolitinę ir energetinę reikšmę jis Rusijai turi, be jokios abejonės, būtų labai stiprus vaistas. Ar pavyks sutarti visoms šalims ir vieningai laikytis šitos pozicijos, aš tikrai nespėliosiu.
Turbūt šiuo metu pagrindinis iššūkis yra tai, kad mes privalome nusistatyti labai aiškią poziciją Rusijos atžvilgiu, tačiau padaryti tai tarp 27 valstybių, kurios turi skirtingas patirtis, jos turi skirtingą įsivaizdavimą santykių su Rusija, jos ir skirtingu atstumu nutolusios nuo Rusijos, tai nėra paprasta užduotis, tai labai sudėtinga užduotis, bet nepaisant to, reikia tuo klausimu dirbti. Aš matau, kad principinga Baltijos valstybių ir, konkrečiai, Lietuvos pozicija yra išgirstama ypač dabartiniame kontekste. Kai viskas yra daugiau ar mažiau gerai, tada tie raginimai arba susirūpinimo balsas, kurį mes nuolat keliame, yra menkai girdimas. Tačiau, kada pamatoma atviromis akimis, kas vyksta, ir tie nuogąstavimai, kuriuos mes reiškiame, išsipildo, tada į mūsų balsą įsiklausoma kur kas stipriau.
Visą pokalbį su Prezidentu Gitanu Nausėda žiūrėkite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
