Apie tai Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijoje pranešė Valstybinė energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius. Vėliau jis BNS pripažino, kad dėl tokio mokesčio nesusitarus Baltijos šalims, jis galėtų būti įvedamas tik Lietuvoje.
„Jau pradėjome diskusijas su kitais Baltijos šalių reguliuotojais, ar neturėtų būti ta G komponentė įvedama ir generatoriams (elektrinėms – BNS). Generatoriai irgi turėtų prisidėtų prie infrastruktūros, ypač tie, kurie naudoja iškastinį kurą“, – Seimo komisijoje praėjusią savaitę teigė R. Pocius.
Pasak jo, norint tokį mokestį įvesti, turi būti sutarta bent jau regioniniu lygiu, nes kitaip Lietuva pralaimės konkurencinėje kovoje.
„Jeigu mes vieni įsivesime tokį mokestį, tai mūsų pramonė ir generacija taps mažiau konkurencinga palyginus su mūsų regiono partneriais. Čia didžiausia problema. Su kitais reguliuotojais ieškosime kompromisų. Jeigu pavyks sutarti, tas apmokestinimas turėtų įvykti“, – kalbėjo R. Pocius.
„Jeigu įsivesime tokį mokestį vieni, žala dėl prarastos konkurencijos bus didesnė negu nauda“, – pridūrė jis.
Jonavos azotinių trąšų gamyklos „Achema“ vyriausiasis energetikas Vygintas Virkutis įsitikinęs, kad įvedus mokestį, gaminantiems vartotojams atpigs elektros pasaugojimo paslauga.
„Tada gaminančiam vartotojui ta paslauga atpigs – gal tris, gal keturis kartus“, – komisijoje svarstė „Achemos“ atstovas.
R. Pocius vėliau BNS irgi sutiko, kad gamintojų apmokestinimas infrastruktūros mokesčiu leistų sumažinti gaminantiems vartotojams taikomą energijos pasaugojimo mokestį.
„Dalį kaštų padengtų tie generatoriai“, – teigė VERT vadovas, bet pabrėžė, kad naudos skaičiavimai dar neatlikti.
Tačiau jo teigimu, mokestis galimas tik įsitikinus, kad jis turės apčiuopiamą įtaką gaminantiems vartotojams – dabar pasaugojimo tarifas yra labai simbolinis ir tesiekia 0,2 cento už kilovatvalandę.
„Jeigu įvedama ta G komponentė, yra tikimybė, kad vartotojas gali išlošti. Šiandien per infrastruktūros tarifą vartotojas garantuotai 100 proc. apmokės tuos kaštus, o jeigu juos (kaštus – BNS) priskiriame generatoriui, t,y., elektrinei, reiškia, kad nebūtinai vartotojas apmokės, nes konkurencinėje rinkoje gali būti taip, kad gamintojas turės kaštus prisiimti pats susimažinto savo pelno sąskaita, kad tik parduotų elektros energiją. Atsiranda potencialo vartotojui išlošti“, – teigė R. Pocius.
Jis be kita ko pabrėžė, kad dėl tokio mokesčio nesusitarus Baltijos šalims, jis galėtų būti įvestas tik Lietuvoje.
„Jeigu susitarime, kad jis Baltijos šalyse gali būti įvedamas, o jeigu nepavyks, žiūrėsime, kad tik Lietuvoje gali atsirasti nedidelis mokestis, kuris nesukurtų problemų rinkai“, – kalbėjo jis.
R. Pocius be kita ko pabrėžė, kad teks priimti ir sprendimą, ar visus elektros gamintojus apmokestinti naujuoju mokesčiu, ar tik iš iškastinio kuro – dujų, mazuto, anglies ir kito.
„Pas mus yra ne tik tie generatoriai, kurie elektrą gamina iš dujų, bet yra ir vėjo parkai, saulės elektrinės. Kaip bus jų atžvilgiu – ar bus taikomas mokestis, ar bus išimtys taikomos. Jeigu bus taikomos, ar nebus diskriminacija?“ – BNS kalbėjo VERT vadovas.
Todėl svarstant tokio mokesčio įvedimą, anot jo, ne paskutinį žodį tars ir politikai.
R. Pociaus teigimu, dabar elektros gamintojai atiduoda elektrą į tinklus, bet nemoka jokių mokesčių. Europoje taikoma įvairi praktika – kai kuriose šalyse gamintojai moka prisijungimo prie tinklo mokestį.
Pasak jo, G komponentės įvedimo Baltijos šalyje klausimą prieš metus iškėlė Estija, tačiau „gilesnės ir detalesnės diskusijos dar nebuvo“.
