Šeimos užkandinė Klaipėdoje veikia jau 15 metų. Be išeiginių dirbančiame restoranėlyje darbuotojai per mėnesį sunaudoja apie 100 kubinių metrų vandens, o mėnesio sąskaita vien už vandenį siekia apie 200 eurų.
„Maisto ruošimui ir valymams, nėra labai daug, gaminame patys visą produkciją, plaunam bulves, indus, viskas rankomis“, – sako užkandinės savininkas Tomis Paulauskas.
Na, o „Klaipėdos vandenų“ naujausia žinia, kad kitais metais už vandenį iš čiaupo teks mokėti trečdaliu brangiau – beveik po tris eurus už kubinį metrą – savininką piktina.
„Bus skaudu iš pradžių, bet teks mokėti, be vandens nesugebėtų niekas gyventi. Pirmo būtinumo prekė, klausimas, kodėl ją brangina, kodėl vanduo brangsta, turbūt atsakys, kad elektra pabrango, degalai, bet reikia sąžiningam būti, ar atpigus degalams ir elektrai kaina sumažės?“ – kalba T. Paulauskas.
Klaipėdoje vanduo brangs ir verslui, ir gyventojams, anot Klaipėdos vandens vadovo, dėl pabrangusios elektros.
„Pernai už 10 mėnesių, įmonė sumokėjo 960 tūkst. už elektrą, šiemet 3,1 mln. eurų. Augimas – daugiau kaip 200 procentų“, – teigia „Klaipėdos vanduo“ vadovas Benitas Janikas.
Vanduo brangsta ir kituose didmiesčiuose. Štai Kaune vasarį kubinis metras geriamojo vandens pabrangs visu euru, na, o vilniečiams jau sausį teks mokėti beveik po 60 centų brangiau.
„Procentų apie 40 yra energetiniai ištekliai, toliau investicijos, technologinių medžiagų brangimas, tai tos pagrindinės priežastys, dėl ko kaina pasikeis“, – tvirtina „Kauno vandenys“ generalinis direktorius Ramūnas-Petras Šulskus.
„Elektros energijos sąnaudos sudaro 90 proc. sąnaudų vandeniui išgauti ir patiekti, sutvarkyti nuotekas. Vanduo išgaunamas iš gręžinių giliai po žeme, tam reikalinga elektros energija, kol pasiekia gyventojus“, – aiškina „Vilniaus vandenų“ atstovė Renata Saulytė.
Nuo Naujųjų metų brangs ne tik vanduo. Finansų ministrė su Valstybine Energetikos reguliavimo taryba jau baigia derinti kitų metų elektros ir dujų tarifus gyventojams. Visuomeninio tarifo elektra brangs 4 centais ir kainuos 28 centus. Tiesa, rinkoje ji vis dar yra brangesnė, dėl to Vyriausybė iš biudžeto žada kompensuoti 29 centus. Brangiau už elektrą mokės tik tie, kieno elektros tarifas pagal sutartį bus didesnis už 56,5 centų.
„Elektros kainos prognozuojamos rinkoje apie 56,5 centų pirmą pusmetį. Planuojama, kad visuomeninio tiekimo kaina turėtų būti 28 centai, tokiu atveju maksimali kompensacija nepriklausomų tiekėjų vartotojams būtų 28,5 centų. Na, o grindys, kai kompensacija nėra daugiau taikoma – 28 centai“, – sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
Nuo naujųjų metų gyventojams teks mokėti brangiau ir už dujas. Dujas naudojantys maistui ruošti už kubinį metrą turės mokėti 1,40 centų, o tie, kas dujas naudoja šildymui – 0,92 centus.
„Dėl gamtinių dujų įvertinome kainų tendencijas, vaizdas geresnis nei tvirtinant biudžetą. Viryklių kainos galėtų augti 37 procentų, dujos, kuriomis šildosi žmonės, augtų ne 40, o 20 procentų“, – kalba G. Skaistė.
„Gamtinių dujų kainos pokytis skiriasi dėl skirstymo kainų diferencijavimo. Kiekviena vartotojų grupė turi savo kaštus. Pirmai grupei priskiriama daugiau kaštų, mažėja vartojimas, šie veiksniai turi įtakos, kad skirstymo kaina pirmai grupei didėja daugiau“, – teigia Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius.
Statistikos departamentas skaičiuoja, kad vidutinis atlyginimas Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1127 eurus į rankas ir per metus padidėjo 13 proc., tačiau žmonėms iš to mažai naudos, kai infliacija kone dvigubai didesnė.
„Vertinant darbo užmokesčio tendencijas ir lyginant su infliacijos šoku, kurį patiriame didžiausią nuo praėjusio amžiaus, tai natūralu, kad dabar etapas, kai realus darbo užmokestis mažėja pakankamai reikšmingai“, – komentuoja ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.
Viešajame sektoriuje algos per metus padidėjo 9 procentų, o privačiame – 14, tačiau darbo užmokesčio perkamoji galia per metus vidutiniškai sumažėjo 9 procentais.
