renata saulytė

Naujieji metai Lietuvoje prasidės nauju komunalinių paslaugų kainų šuoliu. Pabrangs elektra, dujos ir net geriamasis vanduo. Didėja ir žmonių algos bei pensijos, tačiau išlaidos kyla dar sparčiau. Naujausiais duomenimis, per metus lietuvių realusis darbo užmokestis jau sumažėjo dešimtadaliu. Šeimos užkandinė Klaipėdoje veikia jau 15 metų.

Antradienį Vilniaus rajone, Tuščiaulių kaime, vykdydami gręžinio valymo darbus žuvo trys bendrovės „Vilniaus vandenys“ darbininkai.  Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Vida Šmigelskienė tv3.lt patvirtino, kad pranešimas apie nelaimę Nemenčinės rajone esančiame kaime buvo gautas 9.22 valandą.  Ugniagesiai iš keturių metrų gylio šulinio ištraukė tris vyrus. Du jau buvo mirę, trečiasis dar rodė gyvybės ženklus, tačiau jo atgaivinti nepavyko.

„Aurum 1006 km lenktynės“ šiemet vyks jau dvidešimtą kartą. Per eilę metų jose dirbo šimtai žurnalistų, kuriems lenktynių dalyviai – sportininkai, komandų vadovai, mechanikai ar tiesiog palaikymo komandų nariai – pasakė milijonus žodžių. Dauguma jų praėjus dienai tampa tik istorijos dalimi, o kai kurios citatos tampa kone folkloru ir prisimenamos praėjus ne vieneriems metams. Šiame straipsnyje – dešimt tokių citatų.

Apie galimą biudžeto lėšų švaistymą pranešusioms Vaikų išlaikymo fondo administracijos darbuotojoms gresia nemalonumai. Jų vadovė kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) dėl galimo šių darbuotojų piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ir į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją dėl asmens duomenų atskleidimo. Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) vidaus audito ir fondo administracijos darbuotojai tarėsi, kaip laišką ministrui „pritempti“ iki teisės akto pažeidimo.

STT pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo piktnaudžiavimo „Lietuvos geležinkeliuose“ Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl piktnaudžiavimo vykdant vidaus sandorius tarp valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ ir bendrovės dukterinių įmonių.

Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tęsdama tyrimą dėl galimo kyšininkavimo, piktnaudžiavimo ir papirkimo vykdant Kauno rajono savivaldybės viešuosius pirkimus sulaikė dar keturis asmenis, vienas jų - Kauno rajono vicemeras socialdemokratas Kęstutis Povilaitis. Kaip BNS patvirtino STT atstovė Renata Saulytė, STT Kauno valdybos pareigūnai trečiadienį atliko kratas vicemero gyvenamoje vietoje bei keliose įmonėse.

Didžiausią Baltijos šalių mažmeninį prekybos tinklą valdanti bendrovė „Maxima LT“ ir šaldytos tešlos produktų gamintoja „Mantinga“ sieks atnaujinti ginčą teismuose su Konkurencijos taryba dėl milijoninių baudų už dešimtmetį trukusį kartelinį susitarimą. „Mes svarstome dabar visus variantus, nes, mūsų manymu, sprendimas neatitinka faktinės bylos aplinkybių.

Pirmąją „Lidl“ atidarymo dieną stebėjome nesibaigiančias eiles, nuo pat ryto iki vakaro. Atėjus antrajai dienai vėl stebime tą patį vaizdą. Visgi nors atrodo, kad žmonės mieliau renkasi stovėti eilėje prie naujai atsidariusių parduotuvių, didieji prekybos tinklai Lietuvoje tvirtina išlaikę stabilų pirkėjų skaičių. Mažmeninės prekybos ekspertas Justas Gavėnas įsitikinęs, kad prekybos tinklų teigimas, jog klientų nesumažėjo – tikėtinas, mat į „Lidl“ rinkosi didžioji dalis smalsuolių.

Nors prekybos tinklų boikotas oficialiai baigėsi, tačiau socialiniuose tinkluose žmonės toliau vieni kitus ragina tęsti šią protesto akciją neribotą laiką. Tuo tarpu prekybos tinklai jau paskaičiavo, kiek jiems kainavo šios trys skausmingos dienos. „Iki“ prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė teigia, kad per šias tris akcijos dienas sulaukė keliais procentais mažiau pirkėjų nei praėjusią savaitę.

Tęsiantis prekybos centrų boikotui prekybininkai vis labiau puošiasi raudona ir geltona – akcijų spalvomis ir siūlo savo klientams puokštę nuolaidų. Sulaukęs daugybės skaitytojų nuotraukų, tv3.lt portalas atliko tyrimą, kiek maistas kainuoja užsienio šalyse.

Po pirmos dienos boikoto pirkėjai nežada sudėti ginklų, o prekybos tinklai teigia, kad nukraujavo nedaug. Nors vakar nuo ankstyvo ryto socialiniuose tinkluose mirgėjo nuotraukos, kuriose užfiksuotos tuščios parduotuvės arba vos vienas kitas pirkėjas, prekybos tinklai to nesureikšmina. Prekybos tinklo „Rimi“ atstovė spaudai Giedrė Bielskytė teigia, kad realų vaizdą galima bus matyti tik savaitės pabaigoje, tačiau, lyginant su praėjusiu antradieniu, lankytojų buvo mažiau.

Panašu, kad šiomis dienomis viešojoje erdvėje kerojanti baimė dėl prekių kainų dar greitai nesibaigs. Tiesa, didžiausios mažmeninės prekybos tinklo bendrovės „Maximos“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė skubėjo raminti viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie prekių kainas.

Dažnam pirkėjui teko susidurti su problema, kuomet vietoje vienos prekės įskaičiuojama kita. Vieni mano, kad tai paprasta klaida, kiti – kad apgalvotas scenarijus. Prekybininkai tikina, kad visa tai, ką sako nepatenkinti pirkėjai – tik mitas. Paskelbus istoriją apie Seimo narį Kęstutį Masiulį, kuriam vietoj vienų daržovių buvo parduotos dvigubai brangesnės, savo istorijos pradėjo dalintis ir kiti Lietuvos žmonės.

Šiandien į Lietuvą atvykę Lenkijos pieno gamintojai prabilo apie savo sumanymus plėsti veiklą Lietuvoje. Anot jų, jie sugebės pasiūlyti ne tik pigios naujos produkcijos, bet ir kokybiškos. Pranešime spaudai rašoma, kad anot Lenkijos pieno rūmų direktorės Agnieszkos Maliszewskos, lenkiški pieno produktai gali būti šiek tiek pigesni nei kiti produktai iš Vakarų Europos, bet ne kokybės sąskaita.

Prancūzijoje priimtas įstatymas, draudžiantis prekybos centrams išmesti neparduotą maistą, daugeliui lietuvių didelio įspūdžio nepadarė - „Maisto bankas“ ir didieji prekybininkai teigia, kad ir be specialių įpareigojimų Lietuvoje daug maisto atiduodama labdarai. „Lietuvoje išmetamo maisto prekybos tinklų grandinėje problemos nėra“, – BNS sakė Lietuvos prekybos įmonių asociacijos vykdomasis direktorius Laurynas Vilimas. Jo teigimu, didesnė problema šalyje yra gyventojų išmetamas maistas.

Seimas pavasarį ketina apsispręsti dėl pasiūlymų uždrausti organizuoti žaidimus, akcijas, konkursus ar bet kokių kitų dovanų ir papildomų nuolaidų teikimo alkoholinius gėrimus perkantiems gyventojams. Nacionalinės tabako ir alkoholio kontrolės koalicija siūlomiems pakeitimams pritaria, tuo tarpu prekybininkai, alkoholio gamintojai ir importuotojai abejoja, ar šis valdžios žingsnis padės sumažinti stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimą.

Dauguma esate susidūrę su situacijomis, kada jautėtės apgauti arba įsigijote nekokybišką prekę. Tačiau ar ką nors bandėte dėl to daryti? Naujausiais duomenimis, maždaug ketvirtadalis Lietuvos gyventojų skundžiasi, jog jiems yra tekę įsigyti nekokybišką prekę ar paslaugą, tačiau tik nedidelė dalis jų kreipiasi į vartotojų teises ginančias institucijas. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos direktorius Feliksas Petrauskas pasakoja, kad dar 2010 metais jų tarnyba gavo 11 tūkst.

 Nuo vasario 1 dienos įsigaliosianti gėrimų taros užstato sistema tiesiogiai paveiks ir vartotojų, ir verslo finansus, ypač pereinamuoju laikotarpiu.

Naglis Šulija teigia, kad artimiausiu metu nereikėtų tikėtis žiemiškų orų, tad nuo sandėliuke stovinčių slidžių ar rogučių dar dulkių nereikėtų skubėti valyti. Tačiau ar šilta žiema gali kažkuo pasitarnauti ir paveikti žiemos prekių kainas? Elektroninės parduotuvės Pigu.lt rinkodaros vadovė Giedrė Vilkė tikina, kad tokia kainodara, kada atėjus šaltukui ir padidėjus paklausai keliama kaina, gali būti taikoma tik išskirtinėms prekėms arba atsiradus jų trūkumui.

Praėjusią savaitę Rusijos veterinarijos tarnyba uždraudė į Rusiją įvežti keturių Lietuvos žuvų perdirbimo įmonių produkciją. „Rosselchoznadzor“ atstovas pranešė, jog šios keturios įmonės – „Vičiūnai ir partneriai“, „Plungės kooperatinė prekyba“, „Norvelita“, „Baltijos delikatesai“ negalės eksportuoti savo produkcijos.

Mažuosiuose Lietuvos miestuose tau tapo įprasta, kad autobusų stotyse įsikuria įvairūs prekybos tinklai, o už tai jų reikalaujama prisidėti prie infrastruktūros gerinimo, pastatų statybos ir kita. Ne išimtis ir į Lietuvą žengiantis Vokietijos parduotuvių tinklas „Lidl“. Lapkritį bendrovė UAB „Lidl Lietuva“ ir Ukmergės autobusų parkas pasirašė sutartį dėl senojo Ukmergės autobusų stoties pastato pirkimo-pardavimo bei 1 ha dydžio dalies šalia esančio žemės sklypo nuomos.

Rusijos ir Turkijos konfliktas dėl numušto lėktuvo panašu nerimsta, o atvirkščiai, įgauna pagreitį. Praėjusią savaitę Vladimiras Putinas paskelbė, kad Turkijai bus taikomos sankcijos, uždraudžiama pardavinėti atostogų kelialapius į Turkiją. O šį antradienį Maskva pateikė ir daužiamų importuoti prekių sąrašą, kuriame dominuoja turkiški vaisiai. tv3.lt domisi, kaip tai pakeis iš Turkijos į Lietuvą importuojamų prekių kainas ir kaip tai atsilieps turizmui.

 Jeigu prekybos centrai bus uždaryti, tai ir nebeis žmonės. Negali būti prekybos centrai ekskursijų ir pramogos, kultūros centrai, „Žinių radijui“ sakė Samdomų darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Irina Judina.

Į tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Laura, kuri piktinosi, kad prekybos centre skystų skalbiklių ir minkštiklių kiekiai paluotėse skiriasi, nors tai identiškos prekės. „Noriu įspėti ir kitus, kad atkreiptų dėmesį ne tik į tai koks kiekis užrašytas ant pakuotės, bet koks jis iš tiesų yra. Vakar „Maxima“ parduotuvėje ieškojau skysto skalbiklio ir pastebėjau, kad pakuotėse esančių skysčių kiekis akivaizdžiai skiriasi.

Po euro įvedimo žmonės teigia pastebintys įvairių prekių kainų augimą ne tik prekybos centruose, bet ir turgavietėse. Tačiau dar didesnį nerimą kelia tai, kad anksčiau į turgų užsukę piliečiai tikėdavosi įsigyti prekių pigiau nei parduotuvėse – dabar nusivilia išvydę kainas. Lietuvos statistikos departamento kainų statistikos skyriaus vedėja Nadiežda Alejeva tikina, kad lyginant pastarųjų devynių mėnesių kainas yra pastebimas aiškus prekių kainų augimas turgavietėse.

Nerijus Mačiulis (Swedbank) nuo šių metų sausio iki birželio mėnesio buvo cituotas beveik 600 kartų ir yra labiausiai cituojamas nuomonės lyderis Lietuvoje per pirmąjį metų pusmetį. Kitas, daugiausiai cituotas bankų sektoriaus atstovas, Gitanas Nausėda (SEB), užima trečiąją vietą. Šį pusmetį suaktyvėjo ir kiti ekspertai, atstovaujantys verslo organizacijas arba viešąjį sektorių. Vitas Vasiliauskas (LB) ir Stasys Kropas (LBA) dažniausiai minimų asmenų tope užima antrą ir ketvirtą vietas.

Lietuvoje praūžė krepšinio virusas – „Eurobasket 2015”, kuris prekybininkus džiugina ne tik rinktinės iškovotais sidabro medaliais, bet ir padidėjusiais pardavimais. Didieji prekybos tinklai vienareikšmiškai teigia, kad šiais metais Europos krepšinio čempionato sirgaliai buvo išlaidesni ir sau leido daugiau nei įprastai. Prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, šių metų Europos krepšinio čempionato sirgaliai itin aktyviai pirko sirgalių ir tautinę atributiką.

Šiandien parduotuvių alkoholio skyriuose ketinantys apsilankyti piliečiai išvys užrašą: „Šiandien alkoholis neparduodamas“. Ir tai yra dėl to, jog jau devintus metus iš eilės Lietuvoje galioja draudimas rugsėjo 1-ąją prekiauti svaigiaisiais gėrimais. Nors lietuviai jau įprato šią mokslo šventę minėti blaiviai, atsiranda ir tokių, kurie alkoholiu pasirūpina iš anksto.

Dažnas lietuvis apsipirkdamas yra pakliuvęs į situaciją, kada renkantis prekę yra nurodyta viena kaina, o apsipirkus čekyje pamatoma kaina yra didesnė. tv3.lt skaitytoja Violeta pasakoja, kad ji dažnai susiduria su šia problema ir jai kelia įtarimų, jog prekybininkai tai daro norėdami pasipelnyti. „Rinkausi planšetinį dėklą, o kadangi visi buvo juodi, tai nutariau rinktis pagal kainą, kurią puikiai įsidėmėjau – 9,29 Eur. Tačiau nuėjus prie kasos, matau įmuštą kainą 11,58 Eur.

Lietuvos gyventojams skundžiantis dėl brangstančių prekių ir paslaugų, o verslininkams ginantis, kad kainos nekyla ir yra tokios pačios kaip anksčiau – Lietuvos statistikos departamentas pateikia kainų stebėjimo analizę. Iš stebimo šimtuko 51-os prekės ir paslaugos kainos šoktelėjo į viršų ir tik 36-ių sumažėjo. Likusių 13 prekių ir paslaugų kainos išliko stabilios. Daugiausiai brangusios prekės ir paslaugos galerijoje: 2015 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn.

Skaitytojas kreipėsi į tv3.lt portalą dėl prekybos tinkle „Maxima“ pirktos mėsos, kurioje rado kirminų. Skaitytojas atsiuntė nuotrauką, kurioje matosi malta mėsa ir joje esantys kirminai. Ant etiketės puikuojasi užrašas „Gero skonio mėgėjams“, o prekės pakavimo data 2015-06-29 diena. Etiketėje taip pat pateikiama ir sudėtis: kiaulienos kotletinė (50proc.), kiaulienos kotletinė (50proc.). Kilmės šalis nurodyta –Lietuva.

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas (LVOA), atliko visų Lietuvos prekybos tinklų kainų tyrimą, kurio metu paaiškėjo, kad šiame kare laimi vartotojas. Šių metų birželio pradžioje Pranešu.lt surinko ir palygino visų Lietuvoje šiuo metu veikiančių prekybos tinklų analogiškų prekių kainas trimis skirtingais laikotarpiais: vasario viduryje, vos tik prekybos tinklai paskelbė sumažinę kainas, kovo pabaigoje ir birželio pradžioje. Tyrimą Pranešu.

 Prekybininkams pirmosiomis metų dienomis teko susidurti su didesniu nei tikėtasi atsiskaitymų litais srautu, nes daugelis pirkėjų po švenčių į parduotuves, kaip ir laukta, patraukė ne tiek apsipirkti, kiek išsikeisti santaupų į naują valiutą. Didžiausia įtampa, anot verslo, buvo jaučiama savaitgalį, tačiau eurų pardavėjai teigia nepritrūkę, rašo „Verslo žinios“. „Ko baiminomės, tai ir nutiko: parduotuvės išties tapo keityklomis.

Didžiausią prekybos tinklą Baltijos šalyse valdančios bendrovės „Maxima LT“ parduotuvės pirmąją euro įvedimo dieną dirbo be trikdžių, sako bendrovės komunikacijos vadovė. Renata Saulytė teigia, kad atsiskaitymai nesutriko, nes euro įvedimui buvo ruošiamasi iš anksto, o daugiausia sumaišties buvo tarp pirkėjų. „Dvi valiutos piniginėje (...), prie kasų žmonės stovėjo ilgiau, ilgiau žiūrėjo į čekius, ilgiau skaičiavo.

2015 metų pirmosiomis savaitėmis – sausio 1–15 dienomis – dar bus galima atsiskaityti ir litais, ir eurais, o grąžą iš prekybininkų ir paslaugų teikėjų gausime eurais. Tačiau bus taikomos kelios išimtys, kurios leis grąžą atiduoti ne tik eurais, bet ir litais. Šios išimtys svarbios labiau smulkiesiems verslininkams, kurie gali neturėti tiek grynųjų eurais, kiek jiems gali prireikti atiduodant grąžą.

Kad Kalėdos jau ant nosies, supranti tada, kai prekybos centrai ir parduotuvių vitrinos žybsi nuo įvairiaspalvių lempučių, visur skamba „Jingle Bells“ ir „Last Christmas“, per televiziją rodomas filmas „Vienas namuose“, o parduotuvėse pilna kalėdinių prekių ir jų akcijų. Nors šokoladiniai advento kalendoriai dar neatplėšti, prekybininkai jau pradėjo kalėdinį apsipirkimo maratoną. Ką tik į prekybos lentynas sugulusios kalėdinės prekės jau puošiasi kainomis su nuolaida.

 Tomas Kavaliauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prekybininkai tikina, kad vis dažniau žmonės už pirkinius atsiskaito mokėjimo kortelėmis, pastebima ir kita tendencija – mokėdami grynaisiais gyventojai labiau linkę atsikratyti monetomis. Prekybininkai visus šiuos pirkėjų įpročių pokyčius linkę sieti su artėjančiu euru. Per pastaruosius penkerius metus, atsiskaitinėjančiųjų kortelėmis už pirkinius kai kuriuose prekybos centruose nuosekliai daugėja.

Pieno produktai artimiausiu metu turėtų atpigti apie 10 proc., „Žinių radijui“ antradienį sakė UAB „MAXIMA LT“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė:   „Yra tendencija, kad pieno produktai po truputėlį pinga. Konkrečiai esame gavę žinių dėl keičiamos kainodaros ir mažinamų kainų iš vieno iš didžiausių šalies pieno perdirbėjų - pieno produktai turėtų pigti. Kol kas kalbame apie tai, kad tam tikri pieno produktai, ypač geriamasis pienas, galėtų atpigti iki 10 proc.

Trys didžiausi prekybos tinklai Lietuvoje - „Maxima“ „Iki“ ir „Norfa“ - perėjimui nuo lito prie euro žada išleisti maždaug 2,4 mln. litų. „Rimi“ šių išlaidų neatskleidžia. Didžiausio Baltijos šalyse mažmeninės prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė sako, kad „Maxima“ IT sistemų perprogramavimui, prekių etikečių keitimui ir darbuotojų mokymui gali išleisti apie 1 mln. litų.

Kovo mėnesį, aštrėjant įvykiams Ukrainoje, dalis Lietuvos žmonių supanikavo: baimindamiesi karo šalyje, tautiečiai puolė pirkti ilgai negendančių maisto produktų: įvairių kruopų, cukraus. Netrukus pirkimo vajus aprimo, tačiau įvykiai Ukrainoje pastaroju metu tapo kaip niekada įtempti, ir dabar nebeaišku, ar lietuviai vėl pradėjo kaupti maisto atsargas, ar tiesiog ruošiasi šv. Velykoms.

 Maisto produktų kainos Lietuvoje auga ir todėl, kad vartotojai yra stebėtinai kantrūs: dejuoja, keikia valdžią, tačiau ir toliau perka pabrangusius produktus. Kai žaliavų supirkimas iš ūkininkų pabrangsta, perdirbėjai nedelsdami praneša apie gatavų produktų kainų augimą. Ir atvirkščiai, kai supirkimo kainos mažėja, apie produktų kainų mažinimą perdirbėjai nenori kalbėti.

Gedulo ir vilties dieną Šalčininkų „Maxima“ iškėlė Lietuvos vėliavą, tačiau gedulo raištį atstojo juodos moteriškos pėdkelnės, rašo delfi.lt. „Kaip bebūtų gėda ir liūdna, vėliavą iškėlė vienas iš mūsų darbuotojų. Parduotuvės vadovė apie tai žinojo. Šiuo atveju mes taikome griežčiausią bausmę darbuotojai, t. y. parduotuvės vadovui, – atleidimą iš darbo.

Iki šiol „Maxima" atstovo ryšiams su visuomene pareigas ėjusi Renata Saulytė tampa „Maxima" grupės Vidinės komunikacijos skyriaus vadove. Kol bus surastas tinkamas kandidatas atstovo ryšiams su visuomene pareigoms užimti, viešojoje erdvėje laikinai bendrovei atstovaus „Maxima LT“ Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė. Renata Saulytė nuo šiol bus atsakinga už vidinę komunikaciją „Maxima" grupės įmonėse Lietuvoje, Latvijoje, Estijoje ir Bulgarijoje.

Į naujienų portalo „Balsas.lt“ redakciją kreipėsi skaitytojos, neseniai nusipirktose kruopose aptikusios kirmėlių. Pasirodo, šio „lobio“ nuo šiol galima aptikti ne tik saldainiuose ir kirmėlės kruopose tampa didelio masto reiškiniu. Nemaloni kruopų mėgėjų patirtis Vilnietė Agnė (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) visada labai mėgo įvairių kruopų košes, tačiau teigia, kad po paskutinių įvykių dar ilgai negalės jų valgyti.

Per pusmetį beveik ketvirčiu aptirpusios maisto produktų kainos Lietuvoje jau ima prilygti daug mažesnėms maisto kainoms turtingose Europos šalyse. Tačiau dabartinis kainų lygis pirkėjams vis sunkiau įveikiamas, nes yra nerealus, atsižvelgiant į žaliavų kainas ir vartotojų pajamas. Mažėjantis pardavimas rodo, kad taupymas maisto sąskaita Lietuvoje užėmė tvirtas pozicijas kone kiekvienoje šeimoje.

Net iki 20 proc. lapkritį staiga pabrangę kai kurie pieno produktai privertė sunerimti šalies vartotojus, kodėl iki šiol pigusi produkcija staiga pabrango? Prekybininkai, mėnesio pradžioje gavę iš pieno perdirbėjų pranešimus apie branginamą produkciją, taip pat padidino kainas. Mažiausiai - kelias centais - padidėjo pieno kaina, o labiausiai - apie 40 centų - pabrango desertiniai sūreliai.

Viešai santykius aiškinęsi koncerno „MG Baltic“ ir vadinamojo Vilniaus dešimtuko, kuriam priklauso „Maxima LT“ parduotuvių tinklas, taip pat viena iš „Leo LT“ steigėjų „NDX energija“, atstovai staiga užkasė karo kirvį. Kas atsitiko? Netikėtą draugystę tarp „MG Baltic“ ir vadinamojo Vilniaus dešimtuko greitai pajus kiekvienas šalies gyventojas, vakare įjungiantis elektros lemputę.

Verslininkams jau seniai baksnojant pirštu, ko Lietuva galėtų pasimokyti iš Lenkijos, šalies valdžia ekonomiką vis suka kitu keliu. Statistika iškalbinga - Lenkija vienintelė iš Europos Sąjungos šalių tęs augimą be recesijos, o Lietuvos perspektyvos - niūrios. Prasidėjus sunkmečiui, kitaip nei Lietuva - zloto susilpnėjimu, nepanaikintomis PVM lengvatomis ir panašiai - gaivinti ekonomiką užsimojusi Lenkija jau skina tokios valdžios politikos vaisius.

Nuo 19 iki 21 proc. išaugusio PVM naštą ant savo pečių užsikrauti pasiryžę kai kurie prekybos tinklai kainų nepadidino. Beveik visas asortimentas buvo pabrangintas tik „Rimi” ir „Norfa” parduotuvėse. Šie prekybos tinklai neslėpė, jog dėl padidėjusio mokesčio produkcijos kainas kels iškart. Skirtumą dengia patys „Maximoje” ir „Iki” beveik visų pagrindinių maisto produktų – pieno ir jo gaminių, duonos, mėsos, daržovių kainos išliko nepakitusios.