„Baisu būdavo. Atvažiuodavo dukra iš Norvegijos su šeimyna. Būdavo kvapas“, – panevėžietė Rima visai neseniai nusprendė dujų baliono namuose atsisakyti ir pradėti naudotis elektrine virykle bei kaitlente.
Moteris namie su dujų balionu niekuomet nesijausdavo saugi. Nuolat bijojo, kad gali atsitikti baisi nelaimė – kilti gaisras ar nuo nuotėkio, sprogti namai: „Pasakyčiau, kad aš prieš tuos balionus. Geriau, kaip sakant, apsisaugoti nuo jų. Nu, seni žmonės dar naudoja, aišku.“
Dėl dujų nuotėkio nutiko ne viena tragedija: Vadžgirio kaime, Jurbarko rajone, kilo gaisras, o vėliau nugriaudėjo ir sprogimas. Abu tą naktį namie nakvoję sutuoktiniai žuvo vietoje. Pasak ugniagesio, dujų nuotėkiai nėra pati dažniausia sukeltų tragedijų priežastis, tačiau tokių tragedijų Lietuvoje tikrai nutinka pakankamai daug.
„Būna ir tokių, kad sprogsta balionas ir nėra gaisro. Paskutinis toks Vilniaus mieste, kur mūsų pajėgos dalyvavo, buvo Šnipiškėse. Buvo ir sugriuvo stogas pastato, tokių įvykių yra, pasitaiko“, – sako ugniagesys Andžėjus Romeika.
Svarbiausia, pasak ugniagesio, norint apsisaugoti nuo dujų keliamo pavojaus – pasitikrinti ar balionas gerai prisuktas. Nelaimė dažniausiai nutinka tuomet, kai žmogus keisdamas dujų balioną tai atlieka netinkamai ir atsiranda nuotėkis.
„Atsiradus nuotėkiui, iš karto žmogus pajaučia kvapą. Jeigu žmogaus ilgą laiką nėra namie, o patalpos nevėdinamos, tai aišku, gali susidaryti sprogi aplinka, susimaišius su oru, ir tuomet jau mažiausios kibirkšties užtenka, kad įvyktų sprogimas“, – pasakoja A. Romeika.
Energetikos ministerija užsimojo įdiegti gyventojus nuo dujų nuotėkio sukeliamų sprogimų galimai apsaugosiantį būdą.
Prekybininkų teigimu Lietuvoje yra apie milijonas seno tipo balionų. Jie ne visada yra saugūs. Dabar, nuo sausio 1-os, reikalaujamas naujas pokytis – balionai su ventiliu. Tai yra turintys papildomą angą. Prekybininkai teigia, kad tokie ventiliai atsieis apie 10 eurų.
Tačiau už šį pokytį teks susimokėti pačiai neturtingiausiai visuomenės daliai, kuri vis dar ir naudoja senus dujų balionus. Pasak dujomis prekiaujančių įmonių, pasipildyti balionų dažniausiai ateina pensininkai, neįgalieji ar benamiai. Esą būtent tas visuomenės sluoksnis, kuriam 10 eurų investicija už saugumą – nemenka. Energetikos ministerija nemano, kad tai – problema, pasak jų, išlaidas už vožtuvą galėtų kompensuoti patys prekybininkai.
„Gyventojams galbūt net nekainuos. Pačių ventilių pakeitimą turėtų organizuoti balionų savininkai. Šitie vožtuvai reikalingi tam, kad esant ekstremaliai situacijai, kilus gaisrui, ir balionui stipriai įkaitus ir padidėjus slėgiui jame, dujos, susikaupusios dujos, būtų pašalinamos per vožtuvą, o ne pats balionas sprogtų, ir sunaikintų turtą žmonių“, – kalbėjo atstovas Andrius Daščioras.
Prekybininkai, nepanorę komentuoti viešai tikino, kad kompensuoti 10 eurų kainuojantį ventilį kiekvienam atėjusiam jie neplanuoja.
Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos teigimu – toks požiūris nesąžiningas – mat prekybininkai turėjo užtektinai laiko pasiruošti – sprendimas dėl ventilių buvo priimtas prieš tris metus, ir esą būdus, kaip viso įkainio neperkelti ant pirkėjų pečių tikrai galėjo surasti.
„Dėl dujų balionų sprogimo per metus maždaug nukenčia, na du-trys atvejai, kai žūna žmonės, sunaikinamas turtas, ir tikrai labai labai skaudžios pasekmės lydi tuos gaisrus. Na, kai nesprogsta balionas, kai tiesiog išdega patalpa, tai 10-12 atvejų per metus“, – sako A. Daščioras.
Pasak energetikos ministerijos – po artimiausių 5 metų laukia dar drastiškesni pokyčiai, mat planuojama išvis uždrausti naudoti senovinio tipo, dar Sovietų sąjungoje gamintus dujų balionus.
