Lietuvos bankas perspėja, kad naujasis mokestis nuskriaus gyvenančius regionuose, o ekonomistai beda pirštu į spragas išvengti mokesčio – pavyzdžiui, perleidžiant būstą giminaičiams. Štai, ką sako gyventojai:
„Nepritariu visiems naujiems mokesčiams.“
„Vargšas žmogelis, per amžių susitaupė trobelei ar žemei prie sklypo 25 arus, tikrai nereikia.“
„Visi prisiperka, kainos kosminės, manau, kad reikalingas.“
„Bobulės visokios turi po 3 butus, nemoka mokesčių, kodėl aš turiu mokėti?“
Taip klaipėdiečiai kalba išgirdę, kad Vyriausybė vėl perša visuotinį nekilnojamojo turto mokestį. Pakoregavusi savo prieš pusmetį pateiktą modelį, Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo visai neapmokestinti būsto, kuriame savininkas yra deklaravęs gyvenamąją vietą, jei būsto vertė neviršija savivaldybės vidurkio.
Pagal tokį modelį, išeitų, kad miegamuosiuose sostinės rajonuose už 50 kvadratinių metrų senos statybos butą mokėti nereikėtų, tačiau Naujamiestyje mokestis jau siektų 13 eurų, o Senamiestyje būtų 5 eurai už seną butą ir virš 100 eurų už naują.
„Projektas tapo socialiai jautresnis, pusė pirmo būsto savininkų to mokesčio nemokės, socialiai remtini ir pensininkai galės atidėti iki turto perleidimo, jei prašymą pateiks“, – teigia G. Skaistė.
Pagal projektą, savivaldybės būsto vertės vidurkį viršijanti dalis būtų apmokestinama progresyviai – kuo būsto vertė pagal Registrų centro vertinimą bus didesnė, tuo ir mokestis didesnis.
„Naujesnė statyba bus brangesnė negu senesnė, pirmas aukštas pigesnis už trečią, visi faktoriai susidėlioja modelyje“, – kalba Registrų centro atstovė Lina Kanišauskienė.
Asmens valdomam antram, trečiam gyvenamajam būstui ir kitiems objektams lengvatų ministrė nesiūlo, tad jie būtų apmokestinami pagal savivaldybių tarifus iki 1 proc. vertės. Palyginti su ankstesniu projektu, finansų ministrė siūlo šiek kiek mažesnes mokesčio sumas, tad savivaldybių atstovai nerimauja, kad toks mokestis menkai papildys jų biudžetus.
„Mokestis bus imtimi mažesnis, surinkimas pinigine prasme bus mažesnis“, – tvirtina Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas.
Na, o ekonomistas Nerijus Mačiulis tvirtina, kad nekilnojamojo turto mokestis reikalingas, sustiprins savivaldybių finansinę padėtį, tačiau patį tarifą vadina per mažu ir jo esą išvengti bus per daug landų.
„Tam tikros atsiranda spragos, vengti mokesčio, kai vertinamas objektas, o ne suma, atsiranda paskatos objektą perleisti kitam šeimos nariui, kuris neturi NT, kad nereikėtų mokėti“, – komentuoja N. Mačiulis.
O Lietuvos banko atstovai perspėja, kad apmokestinus atskirai vieno savininko objektus, o ne jų bendrą vertės sumą ir, leidus savivaldybių politikams nustatinėti mokesčio dydį, mokestis gali būti nesąžiningas. Anykštėnas turės mokėti tokį patį 12 eurų mokestį už 20 tūkst. vertės būstą, kaip ir vilnietis už keturiskart brangesnį, 80 tūkst. eurų.
„Mažesnių pajamų, mažesnio turto žmonės regionuose mokestį mokės, o didesnių pajamų ir turto žmonės Vilniuje mokesčio nemokės“, – sako Lietuvos banko atstovas Jokūnas Markevičius.
Finansų ministerija ketina naująjį mokestį pradėti skaičiuoti po dvejų metų, o pirmąsias sąskaitas pateikti 2026-aisiais. Jei mokesčio suma neviršys 5 eurų, tokius gyventojus nuo jo siūlo visai atleisti.
