Pagalbą Putinui kare su Ukraina jau žada ir Lukašenka. Plataus masto karo grėsmę jaučia ir Ukrainos kariai, pasakoja apie Rusijos remiamų separatistų provokacijas. Donbaso gyventojai neslepia gyvenantys karo baimėje.
2014-aisiais pradėjusi karą Ukrainoje, okupavusi Krymą ir atplėšusi Donbasą – Rusija pastarosiomis savaitėmis galimai ruošiasi žygiui giliau į Ukrainą. Ir tai akivaizdu ne tik stebint viešus pareiškimus ir Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos ir okupuotose jos teritorijose – kylančią įtampą kasdien jaučia ir Ukrainos kariai Donbase, pasakoja apie nesiliaujančius apšaudymus.
„Priešo artilerija apšaudo sistemingai, kasdien. Dažniausiai vakare stengiasi mus pagąsdinti. Kol atsakome. Bando išprovokuoti stipresnį atsaką, bet atsakome kukliai“, – sako Ukrainos karys Aleksandras.
Ukrainos kariai sako jau pasiruošę galimam naujam didelio masto separatistų ir Rusijos puolimui.
„Nesitikime Europos pagalbos. Jie patys sakė, kad rems tik diplomatiškai. Bet JAV jau davė Javelin raketų, duoda minosvaidžių. Turkai davė bepiločių. Taigi pagalbos bus. Turime bendrą priešą“, – kalba Ukrainos karys Vladas.
Kijevas skaičiuoja, kad okupuotame Kryme ir Donbase rusai jau sutelkė bene 115 tūkst. karių ir gausią sunkiąją ginkluotę. Kramatorsko gyventojai jau negali ramiai miegoti:
„Žinote, mes labai bijome, kad Rusija čia vėl ateis. Labai bijome. Ne tik aš – daugelis bijome.“
„Ten visi žmonės galvoja, kad Ukraina puls. Ukraina puls! Ir jų neperkalbėsi.“
Ir išties – separatistų kontroliuojamoje Horlivkoje propaganda maitinami žmonės tiki, kad puolimui ruošiasi ne Rusija, o Ukraina:
„Jie juk nesiliaus. Suprantu, kad jiems apsimoka, kad šaudytų.“
Rusija išties kuria istoriją, esą tai Ukraina ruošiasi jėga atsiimti Donbaso ir Luhansko regionus.
„Noriu rusiškai pasakyti žmonėms – Ukraina niekada nepuolė Rusijos. Išgirskite tai. Nė minties tokios neturėjome. Ir kai jie sako: eskalacija prie sienų su Rusija – tai klaidinga retorika. Nes tai ne siena, o kontaktinė linija tarp Ukrainos ir okupuotos jos dalies“, – tikina Ukrainos prezidentas Volodimiras Zelensky.
Rusijos veiksmus stebintys ekspertai sako, kad Kremlius gali ryžtis karui todėl, kad Ukraina toliau slysta iš jos įtakos sferos. Kijevas vis artimiau bičiuliaujasi su Vakarais, garsiau prašo narystės NATO Aljanse, o Kremlius esą to neleis.
„Klausiate apie Ukrainą: kur tos raudonos linijos? Jei Ukrainos teritorijoje atsiras kokie nors raketų kompleksai, kurių skrydžio laikas iki Maskvos siektų 7-10 min“, – kalba Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Ir panašu, kad Putinas vardan įtakos regione pasinaudotų ir Lukašenkos pagalba.
„Jei jie ir vėl pradės karą Donbase ar kažkur prie sienos su Rusija – Baltarusija neliks nuošalį. Ir aišku, kieno pusėje būsime“, – teigia neteisėtas prezidentas Aliaksandras Lukašenko.
Rygoje NATO užsienio reikalų ministrai šiandien derasi kaip atsakyti Rusijai, jei ji vėl įplieks atvirą karą prieš Ukrainą, kuriai netaikoma kolektyvinės gynybos sutartis.
„Svarbu atskirti NATO Aljansą ir Ukrainą. NATO Aljansui suteikiame kolektyvinės gynybos garantijas ir ginsime visus sąjungininkus. O Ukraina yra partnerė, labai svarbi – galime remti ją politiškai, praktiškai. Sąjungininkai gali vykdyti treniruotes, padėti kuriant kariuomenę, teikti įrangą“, – aiškina NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
Rusija agresijos atveju, anot NATO vadovų, sulauks griežto atsako, pavyzdžiui naujų ekonominių ir politinių sankcijų.
„Bet kokia nauja Rusijos agresija Ukrainoje iššauks rimtas pasekmes“, – sako JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas.
„Putinas nesugeba pripažinti, kad Ukraina yra nepriklausoma valstybė. Bet Rusija turi tai pripažinti. Ukraina suvereni ir mes privalome ginti šios šalies sienas, kurios egzistavo iki 2014 metų“, – kalba Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas.
„Auganti problema yra ir karinė Rusijos ir Baltarusijos integracija. Tai reiškia, kad nestabilia situacija po pernai rinkimų dabar naudojasi Putinas – norintis į savo rankas paimti Baltarusiją. Turime apie tai kalbėti, nes tą galima pavadinti artėjančia Baltarusijos aneksija“, – kalba užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Didėjant įtampai prie rytinių NATO sienų, susitikimo šeimininkas Latvijos prezidentas ragina JAV didinti savo karinį vaidmenį mūsų regione.
Ministrai Rygoje tariasi ir dėl NATO ateities strateginės koncepcijos, kuri apibrėš, kaip Aljansas prisitaiko prie šių dienų iššūkių.
