„Kaip jums atrodo, mes stuburiniai ar bestuburiai? Visiškai teisingai, turime stuburą ir kaulus“, – penktokams apie gamtą ir žmogų pasakojanti patyrusi mokytoja šioje Panevėžio rajono Velžio gimnazijoje – naujokė. Po 35-erių metų darbo kitoje mokykloje, šiemet moteris nusprendė pakeisti darbo vietą – ji viliasi šiuolaikinių darbo priemonių ir didesnės algos.
„Taip, atlyginimas ne paskutinėje vietoje. Krūvis labai didelis, kartais pagalvoju, ar beištversiu. Bet jei nori uždirbti, turi labai daug dirbti“, – sako mokytoja Rasa Venciuvienė.
Mokyklos direktorius pasakoja, kad vieniems mokytojams išeinant į pensiją, tenka itin sunkiai ieškoti, kuo juos pakeisti.
„Mokytojų pasirinkimo praktiškai nėra. Mokytojas renkasi mokyklą, o ne vadovas ieško mokytojo. Kai mokytojas dirba pusantro krūvio, iki 30 pamokų, jam reikia dar pasiruošti pamokoms, taisyti sąsiuvinius, kitai dienai pasiruošti, 6 pamokas pravesti per dieną, kokybė nukenčia“, – teigia gimnazijos direktorius Rimtas Baltušis.
Mokytojų vis labiau trūksta ir Vilniaus rajono mokyklose.
„Labai sudėtinga kaimo vietovėse. Mokytojų darbo krūvis nedidelis, nėra daug mokinių. Susiduriame su šia problema, ji ne pirmus metus“, – kalba Marijampolio gimnazijos direktorė Jūratė Adrija Šidlauskienė.
Kad greitai nebus kam mokyti vaikų, derybose su vyriausybe dėl pedagogų algų vis garsiau perspėja profesinės sąjungos. Ir reikalauja skubiai kelti mokytojams algas, bent dešimtadaliu jau nuo sausio.
„Minimali alga didėja 14 proc. nuo sausio 1 d., o mokytojams siūlo nuo kitų metų rugsėjo 10 proc. Tai artimiausiu metu minimali alga pasieks mokytojo atlyginimą“, – įsitikinęs profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Štai dabar mokytojų algų vidurkis, Statistikos departamento duomenimis, apie dešimtadaliu viršija šalies dirbančiųjų algas, o aukštųjų mokyklų dėstytojai uždirba ir dar daugiau. Tačiau pedagogų atstovai aiškina, esą tokie vidurkiai neatspindi tikrosios padėties.
„Mokytojo vidutinis atlyginimas, jei dirbti su nedideliu krūviu, būtų pragyventi sunku. Reikėtų labai taupyti, galvoti, ką pirkti, ko ne. Tokiu atveju, jei nori sau leisti daugiau, turi labai daug dirbti“, – kalba R. Venciuvienė.
„Vidurkis yra labai skirtingas. Muzikos ir teatro akademijoje vidutinis darbo užmokestis yra 920 eurų, Vilniaus universitete – 1400 eurų“, – sako aukštųjų mokyklų profsąjungos pirmininkas Sigitas Vaitkevičius.
O štai Švietimo, mokslo ir sporto ministrė didinti mokytojams algas neskuba ir ragina pakentėti dar metus iki kitų metų rugsėjo.
„Taip, nuo rugsėjo 1 d. yra logiška, nes prasideda nauji mokslo metai. Bet sprendimų priimtų kol kas nėra, kai bus priimti sprendimai, bus aišku“, – teigia J. Šiugždinienė.
Jei valdantieji dels kelti mokytojams algas, profsąjungų vadovai skaičiuoja, kad subliūkš vos prieš dvi savaites pozicijos ir opozicijos partijų pasirašytas susitarimas dėl švietimo. Esą nebus įgyvendintas pažadas, kad 2024 metais mokytojų algos bus bent 30 proc. didesnės už vidutinį atlyginimą šalyje, o mokslininkų 50 proc.
„Akivaizdu, kad pažadai bliūkšta, visi svarbūs švietimo bendruomenei, kurie buvo žadami spręsti, atidedami. Bandoma pasivyti nuvažiuojantį traukinį. Darbo užmokestis visose srityse auga sparčiau negu švietimo“, – tikina profsąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Mokytojai vyriausybei primena ir tai, kad per pandemiją namuose įsirengė darbo vietas, pirko baldus, kanceliarines prekes, naudojo savo kompiuterius. Tad reikalauja ne tik didesnių algų, bet ir kompensacijų už mokymo priemones, kurias pirkosi nuotoliniam mokymui.
