Siūloma įstatyme įrašyti, kad pradinis ugdymas gali būti derinamas su neformaliuoju vaikų švietimu ir grindžiamas pasirinktu visos dienos mokyklos modeliu.
Visos dienos mokyklos tikslas būtų sudaryti sąlygas „kokybiškam, socialiai teisingam ir lygias galimybes užtikrinančiam visapusiškam kiekvieno vaiko ugdymui(si) visą dieną saugioje aplinkoje“.
Anot iniciatorių, nuo 2019–2020 mokslo metų savivaldybės gali savo iniciatyva organizuoti visos dienos mokymąsi, bet visos dienos mokykla kaip kompleksinė ugdymo forma nėra nacionaliniu lygiu įteisinta Švietimo įstatyme.
Projekto iniciatorė Vilija Targamadzė pažymi, kad pradinio ugdymo visos dienos mokyklos modelius įtraukus į ugdymo programų bendruosius planus, jiems turės būti skirtas finansavimas, išspręsti kiti organizaciniai klausimai.
Aiškinamajame rašte pažymima, kad nepalanki mokinio šeimos socialinė, ekonominė, kultūrinė aplinka lemia didelius skirtumus tarp mokinių pasiekimų, o visos dienos mokykla pradinėje stadijoje prisidėtų juos išlyginant, mažintų socialinę atskirtį.
Pasak iniciatorių, iš šiuo metu švietimui skiriamų lėšų būtų galima finansuoti dalį visos dienos mokyklai reikalingų išlaidų, nes savivaldybės nepanaudoja visų gaunamų pinigų.
Aiškinamajame rašte pateikiama informacija, kad pernai savivaldybėms mokymo lėšoms buvo skirta 788 mln. eurų, o į valstybės biudžetą grąžinta 1,2 mln. eurų.
