Mokytoja sako, kad lėlės jai primena svarbiausius įvykius, brangiausius žmones ir padeda laukti į namus grįžtančių vaikų.
Lyg tikrą kūdikį panevėžietė Meilutė myluoja, migdo vieną iš savo lėlių. O jų pradinių klasių mokytojos namuose per 600. Lėlėms ji skyrė visą kambarį: „Man yra miela ir gera, aš čia gaunu daug teigiamų emocijų. Aš ir išvažiuojant atsisveikinu su jomis ir grįžusi užbėgu pasižiūrėti, ar viskas tvarkoj.“
61-erių metų moteris sako lėles mylėjusi nuo vaikystės. Lėlių namuose dar padaugėjo augant dukrai. Moteris visas jas išsaugojo. O dukrai ir sūnui užaugus ir palikus namus, moteris dar labiau paniro į lėlių kolekcionavimą. Sako, jos padeda ne tik laukti sugrįžtančių vaikų, bet ir mokinių po vasaros atostogų.
„Myliu vaikus, kaip ir lėles ir va tos lėlės yra visa ta paguoda, kad ir šiandien, vis tiek mintimis kaip mama gyvenu su savo vaikais“, – sako panevėžietė Meilutė Greičiuvienė.
Moteris turi išsaugojusi ir savo pirmąsias, dar vaikystėje sūpuotas lėlytes. Panevėžietės kolekcijoje – įvairiausios lėlės, pagamintos iš porceliano, šiaudų, šokolado ar tiesiog skudurinukės. Atkeliavusios iš įvairiausių pasaulio kampelių: „Šita lėlytė yra parvežta iš Maroko, juodaodis kūdikėlis ir man labai gaila buvo, kad ji neturi mamytės. Kai po daug metų atsirado iš Surinamio šita mamytė, aš labai džiaugiausi. Tai parvežė sūnus, nes jis ten dirbo.“
Lėlių kambaryje įkurdinti ir animacinių filmukų herojai, ir veikėjai iš knygų. Visos lėlės, anot mokytojos, turi savo istoriją: „Prieš tris metus buvo dukros vestuvės Karibuose, tai prieš išvažiuojant į vestuves, paruošiau kompoziciją, susodinau lėlių ir padariau, kad išlydi.“
Lėlės mokytojai primena ne tik svarbius įvykius, bet ir brangius žmones: „Kas pamatė, visi pasakė, kad čia yra Marija, mano sesers dukra. Ir labai labai panaši.“
Moteris juokauja, kad niekam nekyla klausimų, ką jai dovanoti bet kokia proga. Mokytoja ir pati mielai perka lėles.
„Visi mane pažįsta kaip lėlių mamytę, tai labai lengvai jos ir kaupiasi. Gal ir tom lėlėm pas mane apsigyventi buvo labai lengva, nes aš pripratusi gyventi draugiškai ir bendruomenėj, man vienai būtų labai sunku“, – kalba Meilutė.
Mokytoja mielai net ir puošiasi lėlytėmis: „Lėlytės auskariukai, čia yra parvežta iš Meksikos.“
Kelių šimtų lėlių kolekcija – ne tik džiaugsmas, bet ir nemažai darbo kaskart šluostant dulkes, išskalbiant drabužėlius. Tačiau moteris tikina, kad lėlėms jai laiko negaila ir toks rūpestis malonus.
„Jaučiu, kad tuoj bus mažai vietos, reikės plėstis toliau“, – sako Meilutė.
Panevėžietė sako, galbūt išėjusi į pensiją savo namų duris atvers lankytojams, o kol kas savo lėlių kolekcija džiugina anūkę ir mokinius.
