Pirmąjį kolekcijos eksponatą, raudoną Moskvičių rodo vilnietis Vladislovas Bogdzevičius. Šią dovaną daugiau nei prieš keturiasdešimt metų jis gavo iš savo mamos.
„Dar mokykloje buvau, mama nupirko. Gal septintoje klasėje kažkokią mašinėle. Moskvičių. Nuo to laiko ir prasidėjo. Tuo metu dar čia buvo daugiau medžioklė. Jų ne tiek daug buvo“, – pasakoja Vladislovas.
Arba kainavo žvėriškus pinigus, kaip priduria kolekcininkas. Pavyzdžiui, vienas modelis, dabar kainuojantis apie penkiasdešimt eurų, anuomet galėjo atsieiti dvylika rublių. Ir užsikabino, kaip juokauja Vilniaus teritorinės muitinės posto viršininkas – kolekcijoje vienas po kito atsirado įvairiausi Moskvičiaus, o vėliau ir kiti modeliukai.
„Tėtis sakydavo… Pinigų nelabai duodavo tokiems dalykams, didelis bernas, su mašinėlėm žaidi, reikėdavo suktis“, – kalba Vladislovas.
Ir taip kolekcijoje atsirado karinės, milicijos, o vėliau ir policijos mašinos, gaisrinės, greitosios. Dauguma senųjų modelių – atsidarančiomis durelėmis. Yra kolekcijoje mašinų, kuriomis keliavo istorinės asmenybės, modeliukų.
Turi ir Benito Musolinio mašinos kopiją. Šalia kolekcininkas parodo ir buvusių sovietmečio vadų automobilius. Iš viso kolekcijoje beveik tūkstantis įvairiausių modelių, dauguma iš sovietmečio. Kai kurių mašinų realiame gyvenime, gatvėje niekas net nebuvo sutikęs.
„Va, tarkim, buvo sukurtas, bet į seriją nenuėjo, nes gamykla bankrutavo“, – sako Vladislovas.
Per tris šimtus – kone daugiausiai kolekcininkas turi gaisrinių mašinų. Ir sovietinių, ir iš užsienio. Ir visi modeliai vienodo mastelio – vienas prie keturiasdešimt trijų. Kai kuriuos pirko, kai kuriuos gavo dovanų, kai kurios mašinos, atrodo, ranka pasiekiamos, tačiau dar yra modelių, apie kuriuos pasvajoja. Mat jų serijos limituotos.
„Ten yra keli modeliai, rusiškos gaisrinės mašinos, zilai. Su puspriekabėm. Kamazai, yra gaisrinės kopėčios. Yra dar ko siekti ir ko ieškoti. Jos kai kažkur nusėda, tai labai sunku gauti“, – aiškina Vladislovas.
Neturi muitininkas savo kolekcijoje ir nė vieno muitinės automobilio modeliuko: „Kol kas dar ne. Neradau.“
