Lazdijų rajone, Kapčiamiestyje, jau ne pirmą savaitę dienas leidžiantis Ramzanas iš Čečėnijos čia atvyko su žmona ir dviem vaikais. Prieglobsčio prašytojas viliasi, kad netrukus gaus leidimą išeiti iš teritorijos ir su sūnumi galės ieškotis darbo.
„Vyresniajam 16 metų, jis 9 klases baigė. Jeigu pavyks, kartu bandysime dirbti, nes pinigai praktiškai pasibaigė, liko 100 eurų“, – sako čečėnas Ramzanas.
Tačiau vienuolikmetė dukra, pasak Razmano, turėtų eiti į mokyklą ir lopyti spragas. Čečėnijoje esą mokslo kokybė prasta.
„Taip, norėčiau, reikia kažkokį išsilavinimą gauti. Ten išsilavinimą gauti problema“, – tęsia jis.
Kol prieglobsčio prašytojams atžalų mokslai kol kas antraeilis rūpestis, vietos valdininkams artėjanti rugsėjo pirmoji jau tampa galvos skausmu. Lazdijų vicemeras pasakoja, kad savivaldybė iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos dar negavo jokių nurodymų, kaip ir kur ugdyti mokyklinio amžiaus atvykėlius, tad planą kurpti pradėjo pati.
„Darom paruošiamuosius darbus – susiskaičiavom, kiek mokinių yra. O jų yra 14 nuo dvejų iki dvylikos metų“, – teigia Lazdijų vicemeras Valdas Petras Mikelionis.
Lazdijų rajono savivaldybė svarsto šiuos vaikus integruoti į dvi apylinkėse esančias mokyklas.
„Sudėtinga, patyrimo jokio nėra. Nežinom, kaip bus, nežinom, ar jie norės eiti į tą mokyklą. Nežinom, kaip į tai žiūrės mūsų bendruomenė“, – sako vicemeras.
Šiuo metu iš visų 4 tūkst. sienos pažeidėjų vaikų yra ketvirtadalis – maždaug tūkstantis. Kiek jų padaugės iki rugsėjo – nežinia. O iki šiol patirties mokyti migrantų vaikus turi vos keletas Lietuvos mokyklų – Rukloje ir Pabradėje. Pabradės „Ryto“ gimnazijoje užsieniečiai vaikai mokslus kremta jau 15 metų. Direktorės pavaduotoja pasakoja, kad visų užsieniečių vaikų, nepaisant jų amžiaus, mokslų pradžia vienoda.
„Jie priimami į išlyginamąją klasę ir mokosi tik lietuvių kalbos. Jie dažniausiai nekalba lietuvių kalba ir mokytis iš karto integruotai klasėje būtų sudėtinga“, – kalba „Ryto“ gimnazijos direktorės pavaduotoja Veslava Verikienė.
Lietuvių kalbos jie pasimoko metus, o tada perkeliami į bendras klases su lietuvaičiais. Pasak Užsieniečių registracijos centro vadovo, vaikai į mokyklą kulniuoja nepaisant to, kad tėvai išeiti iš centro teritorijos neturi teisės.
„Nesvarbu, ar užsieniečių šeima yra sulaikyta, jeigu yra laisvės apribojimas, į tai įsijungia socialiniai darbuotojai, kurie palydi vaiką į mokyklą ir pasiima iš mokyklos“, – aiškina Užsieniečių registracijos centro viršininkas Aleksandras Kislovas.
Pašnekovai tikina, kad atvykėlių vaikų ugdymas vyksta sklandžiai, lietuvaičiai juos priima draugiškai. Tiesa, prisitaikyti reikia ir mokyklai.
„Jie dažniausiai nevalgo kiaulienos, tai parūpiname ir meniu atitinkamą. Taip pat derinamės prie jų, jie išpažįsta kitą tikėjimą. Nustatytu laiku dalis mokinių prašosi būti išleidžiami iš mokymosi patalpos į kitą patalpą ir tuo metu meldžiasi“, – tikina V. Verikienė.
Be to, ne visi tėvai iš pradžių linkę išleisti atžalas į mokyklą.
„Musulmoniškose valstybėse mergaitės mokosi atskirai nuo berniukų, gal čia būtų trinties momentas. Iš to paties Tadžikistano, kur vyras pasakė – ir šventa. Čečėnai – irgi yra šeimos postulatai kitokie nei pas mus. Bet dirbama su žmonėmis ir rezultatas vis tiek pasiekiamas“, – sako A. Kislovas.
Tiesa, pašnekovai pripažįsta, kad ateinantys mokslo metai gali būti kiek kitokie. Pabradėje šiuo metu gyvena per 20 mokyklinio amžiaus su nauja neteisėtų migrantų banga į Lietuvą patekusių nepilnamečių, visi jie turėtų sutilpti „Ryto“ gimnazijoje. Tačiau mokykla beveik neturi patirties priimti vaikus, kurie nemoka jokios mums įprastos užsienio kalbos.
„Jų yra 22 ir jie kalba kita kalba, mums nesuprantama. Anglų, rusų kalba nekalba ir tai kelia mums šiek tiek rūpesčio, nes nežinom, kaip teks su jais susikalbėti, bus sunku“, – teigia V. Verikienė.
Dėl to, kad su vaikais nesugebės net susikalbėti, nuogąstauja ir kitos savivaldybės. Pasak V. Verikienės, tokių vaikų mokslai prasideda nuo lietuviškos abėcėlės, kūrybiškai, rodant į daiktus ir nuolat kartojantis jau išmoktus žodžius. Visgi ar teks dalį prieglobsčio prašytojų vaikų priimti ir paprastoms mokykloms, išvis neturinčioms tokios patirties? Ministerija dar nežino. Tačiau pirmiausia žada kliautis Pabradės ir Ruklos mokyklomis bei mobilias pedagogų komandas siųsti į pačias migrantų stovyklas.
„Didėjant skaičiui migrantų vaikų mums didžiausias iššūkis – žinoti, kiek jų bus ir pagal tai priimti priemones kažkokią ugdymo dalį vykdyti ir pačiose stovyklose, o paskui žiūrėti, kaip sėkmingai integruoti vaikus, kurie čia lieka“, – kalba ministerijos kancleris Julius Lukošius.
„Mes esam ES šalis ir turime garantuoti, kad vaikus per 3 mėnesius pasiektų išsilavinimas. Galima atrasti būdų ir priemonių, kaip padėti tiems vaikams, kad jų vaikystė… Jie juk nekalti, kad tėvai čia yra“, – sako VDU Švietimo akademijos grupės vadovė Vilma Leonavičienė.
V. Leonavičienė mano, kad įsitraukti į prieglobsčio prašytojų vaikų ugdymą galėtų ne tik mokyklos, bet ir kitos švietimo organizacijos. O ministerija žada mokyklas konsultuoti, jei joms iškils problemų dėl prieglobsčio prašytojų vaikų ugdymo. Esą tokios patirties Lietuva turi užtektinai.