Rudens ūkanose skendinčio Vilniaus gyventojams – nedžiuginanti žinutė ir iš valdžios. Nemaža dalis būstų savininkų gali patekti į nekilnojamojo turto mokesčio mokėtojų gretas. Šiuo metu visoje Lietuvoje nuosavą būstą turi 850 tūkstančių namų ūkių. Mokestis priskaičiuojamas tik mažiau nei keturiems tūkstančiams.
Jeigu, kaip siūlo Finansų ministerija, kartelė būtų nuleista nuo dabar nustatytų 220 tūkstančių iki šimto tūkstančių eurų asmeniui, mokėtojų ratas išsiplėstų dešimteriopai. O liūto dalis potencialių naujų mokėtojų gyvena būtent sostinėje. Tiesa, mokestis būtų skaičiuojamas kitaip nei šiuo metu. Jei būsto savininkas gyvena vienas, jam mokestis būtų skaičiuojamas nuo šimto tūkstančių ribos, jei dviese – nuo dviejų šimtų tūkstančių.
„Tai yra tikrai pakankamai prabangus butas Vilniaus miesto centrinėje dalyje arba prabangus namas. Žiūrint iš tos šeimos pusės, tai yra nemaža kainų kartelė. Žiūrint į pavienius asmenis, 100 tūkst. nėra labai prabangus būstas. Tai galėtų būti mažesnio ploto butas centrinėje dalyje“, – sako nekilnojamojo turto ekspertas Saulius Vagonis.
Tai reiškia, kad mokestį labiau lemtų ne būsto vertė, o tai, ar savininkas vienas, ar du. Taigi, be šeimos gyvenančius asmenis mokestis pasivytų daug greičiau. O tarp tokių atsidurtų ir aibė sostinės centre butus nuo seno turinčių vienišų pensininkų – juk čia būstai patys brangiausi. Nepaisant to, kad savininkų kišenėse švilpia vėjai.
„Kuomet Konstitucinis Teismas nusprendžia, kad toks mokestis gali būti taikomas ne turto objektui, o būtent asmeniui, mes neturime kitos išeities“, – teigia finansų ministras Vilius Šapoka.
„Jeigu tai palies tam tikras kategorijas žmonių, kurie to mokesčio negalėtų susimokėti dėl objektyvių priežasčių – gyvena didmiesčiuose, centruose vyresnio amžiaus žmonės – tai yra problema, mes ieškosim sprendimų“, – mano „valstiečių“ pirmininkas Ramūnas Karbauskis.
Pensininkams suma nemaža. Tarkime, už trijų kambarių butą centre per metus tektų pakloti apie 500 eurų. Dalis pačių seimūnų įžvelgia, kad išradingi tautiečiai ras būdų įstatymui apeiti.
„Jeigu tik kartelę nuleidžiam šiek tiek, tai dar išdalins giminaičiams po pastatą kokį, perrašys ir to efekto nebus. Nekilnojamojo turto mokestis duoda efektą, jeigu tai yra visuotinis. Taip yra kitose ES valstybėse“, – pasakoja socialdemokratas Algirdas Sysas.
Tiesa, yra ir šviesioji reikalo pusė. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, mokestis pristabdytų būsto kainų augimą. Bet – nežymiai.
„Kainų kilimas turbūt bus suvaržytas, tikrai jos nekils didesniais skaičiais negu dabar. Bet kad būtų jų kritimas bendrame rinkos kainų lygyje – aš netikiu“, – kalbėjo S. Vagonis.
Beje, Registrų centrui vis perskaičiuojant būsto vertes, o nekilnojamajam turtui vis brangstant, ateityje šimto tūkstančių eurų ribą pasieks vis daugiau būstų, taigi ir mokesčio mokėtojų rastųsi vis daugiau.
Finansų ministerijos idėjos čia, žinoma, nesibaigia. Dar užsimota didinti akcizą degalams. V. Šapokos žodžiais, suma simbolinė – litras benzino brangtų keturiais centais. Ekspertai mano, kad idėja nėra bloga, tačiau gal reikėtų apsiriboti būtent akcizu ir nekurti chaoso su taip pat planuojamais taršos mokesčiais?
„Kartais galima pagalvoti, kad akcizas yra geresnė priemonė negu automobilių mokestis, nes akcizas ir yra kuras, kuris teršia gamtą. Daug važiuojantys daug ir sumokėtų mokesčių“, – sako finansų analitikas Marius Dubnikovas.
Dar ketinama didinti akcizus alkoholiui, tabakui. Planuojamas ir minėtasis taršos mokestis registruojant automobilį, o kur dar bankų turto apmokestinimas. Ministerija suskaičiavo, kiek iš mokesčių papilnėtų biudžetas. Pridėjus ir pinigus, gautus iš bankų turto mokesčio, į biudžetą suplauktų papildomi 100 mln. eurų. Ministras tvirtina, esą suma nukeliautų įvairioms svarbioms reikmėms.
„Pensijų indeksavimas – beveik pusė milijardo pensijų didinimui, „vaiko pinigų“ didinimas – virš 100 mln., krašto apsaugos finansavimo didinimas, sveikatos apsaugos sektoriaus finansavimo didinimas“, – pasakoja V. Šapoka.
Tačiau ekspertai įžvelgia, kad valdantieji žūtbūt siekia įgyvendinti priešrinkiminį pažadą keliasdešimt eurų didinti „vaiko pinigus“. Tam juk ir reikia būtent šimto milijonų.
„Akivaizdu, kad tai yra pakniūpstom daroma, renkama iš kampelių pinigėliai. Tam, kad kitais metais būtų galima šiek tiek pabarstyti pinigų visuomenei ir prieš rinkimus „nusipirkti“ dalį balsų tokiu būdu“, – mano M. Dubnikovas.
Karčių žodžių Finansų ministerijos siūlymams negaili ir opozicija.
„Rezervai yra kitur – ekonomikos augimas, investicijų skatinimas, biurokratijos mažinimas ir kova su šešėline ekonomika. Šito nesiima, nes sunku, reikia daug proto. O čia daug proto nereikia, paimi ir apmokestini tautą“, – pasakoja liberalas Eugenijus Gentvilas.
„Pusiau juokais – kaip Vyriausybės kerštas valdančiajai daugumai. Prieš rinkimus sumesti visus mokesčius – ir aiškinkitės“, – teigia konservatorius Gabrielius Landsbergis.
„Valstiečių“ lyderis R. Karbauskis dar nepuola tvirtinti, kad visi V. Šapokos siūlymai sulauks pritarimo balsuojant:
„Mes jokių projektų dar nematėm Seime, dėl to sunku komentuot.“
Beje, naujovės laukia ir turinčiųjų verslo liudijimus. Ministerija siūlo nebeleisti su jais darbuotis smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams – auklėms, remontininkams. Jie turėtų dirbti individualios veiklos pagrindu. Tačiau tai jiems atsieitų brangiau. Kiek – priklauso nuo veiklos pobūdžio ir savivaldybės, kurioje dirbama. Visiems siūlomiems pakeitimams dar turės pritarti Seimas.
